Po romėniškais griuvėsiais – pėdsakai iš daug senesnių laikų

Archeologai Prancūzijoje atkasė romėnų laikų baseino ir sienos aplink natūralų gėlo vandens šaltinį liekanas – ir mano, kad jis buvo pastatytas ant daug senesnių – tikriausiai šventvietės – griuvėsių, kuri galėjo būti įrengta prieš 4500–6000 metų, neolito laikotarpiu.

 Vaizdai iš pirmojo kasinėjimų etapo,<br> INRAP nuotr.
 Vaizdai iš pirmojo kasinėjimų etapo,<br> INRAP nuotr.
 Vaizdai iš pirmojo kasinėjimų etapo,<br> INRAP nuotr.
 Vaizdai iš pirmojo kasinėjimų etapo,<br> INRAP nuotr.
 Vaizdai iš pirmojo kasinėjimų etapo,<br> INRAP nuotr.
 Vaizdai iš pirmojo kasinėjimų etapo,<br> INRAP nuotr.
 Tarp radinių yra keraminis dievybės arba Medūzos veidas, kuris buvo padėtas šalia šaltinio.<br> INRAP nuotr.
 Tarp radinių yra keraminis dievybės arba Medūzos veidas, kuris buvo padėtas šalia šaltinio.<br> INRAP nuotr.
 Atrodo, kad pats gėlo vandens šaltinis, kuris tebeegzistuoja iki šiol, tuo metu buvo įrėmintas medine dėžute, įkasta plokščiais akmenimis užpildytoje duobėje.<br> INRAP nuotr.
 Atrodo, kad pats gėlo vandens šaltinis, kuris tebeegzistuoja iki šiol, tuo metu buvo įrėmintas medine dėžute, įkasta plokščiais akmenimis užpildytoje duobėje.<br> INRAP nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2024-04-22 10:30, atnaujinta 2024-04-24 08:03

Manoma, kad romėnų griuvėsiai datuojami III a. – vėlyvosios imperijos laikotarpiu – o tarp ten rastų radinių yra keraminis dievybės arba Medūzos veidas, kuris buvo padėtas šalia vandens šaltinio. Taip pat rasta vėlyvosios Romos imperijos keramikos šukių ir monetų, o taip pat titnago gabalėlių, įskaitant dalį durklo, kuris, kaip manoma, čia buvo paaukotas neolito laikais.

Kaip teigiama Prancūzijos nacionalinio prevencinių archeologinių tyrimų instituto (INRAP) pranešime, griuvėsiai rasti netoli Chamborêt kaimo, maždaug už 20 km į šiaurę nuo Limožo miesto.

Seniausi šioje vietoje esančių statinių pėdsakai yra stačiakampio plano akmeninio pastato liekanos ir bent vieno kito pastato, kuris tikriausiai buvo medinis, duobės. Nors kasinėjimų metu nenustatyta, kokio senumo yra šie statiniai, tarp jų rasti artefaktai leidžia manyti, kad statiniai buvo ankstyvojo namo ir ūkio dalis.

Romėnų laikų griuvėsiai

Tačiau vėliau, atrodo, daugelį šimtmečių vietovė buvo apleista. Ir tik III mūsų eros amžiuje romėnams okupavus regioną ji atgimė. Archeologai rado daug to meto plytų ir plytelių fragmentų, ant kai kurių matyti akivaizdūs kaitinimo požymiai – o tai rodo, kad vietovėje buvo naudojama ugnis.

Atrodo, kad pats gėlo vandens šaltinis, kuris tebeegzistuoja iki šiol, tuo metu buvo įrėmintas medine dėžute, įkasta plokščiais akmenimis užpildytoje duobėje. Šis šaltinis maitino apželdintą tvenkinį arba baseiną, kurį supo granito blokų arka arba siena, kurioje rasta III ir IV a. keramikos fragmentų.

Romėnų laikų statiniai buvo pastatyti vietoje, kuri buvo svarbi žmonėms nuo senų laikų. „Akivaizdu, kad vanduo nuo seniausių laikų vaidino svarbų vaidmenį šioje teritorijoje“, – teigia tyrėjai.

Archeologai taip pat rado daug vėlyvųjų romėnų laikų monetų ir keramikos fragmentą, kuriame pavaizduota veido dalis. Manoma, kad tai dievybės arba Medūzos veidas – vėlyvosios Romos laikais paplitęs motyvas, turėjęs atbaidyti blogį. Atrodo, kad keraminis veidas buvo įrengtas virš apželdinto baseino, kurį maitino šaltinis, ir galėjo vaizduoti vandens dievybę.

Senoviniai ginklai

Nors dabar aplink Chamborêt šaltinį esantys romėnų laikų griuvėsiai yra ryškiau pastebimi, yra požymių, kad čia žmonės lankėsi daug senesniais laikais, sakoma pranešime.

Archeologai šioje vietoje aptiko keletą titnago gabalėlių, tarp jų ir „Grand Pressigny“ durklo fragmentą, pavadintą Grand-Pressigny archeologinės radimvietės centrinėje Prancūzijoje, kurioje rasta keletas tokių neolito laikų ilgų peilių, vardu.

Aplink šaltinio ištakas komanda taip pat aptiko duobę, kuri tikriausiai buvo naudojama neolito laikais.

Tolesni tyrinėjimai leis archeologams geriau suprasti vietovę ir tai, kaip ji buvo naudojama skirtingais istorijos laikotarpiais.

„Šie įrenginiai neįprastu būdu nušviečia vėlyvosios antikos laikų okupaciją, – sakoma pareiškime. – Tokio tipo kaimo vietovė neabejotinai iliustruoja laipsniško perėjimo į [...] ankstyvuosius viduramžius etapą.“

Parengta pagal „Live Science“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.