Laboratorijoje tyrėjai išmatavo kelių tirpalų, sudarytų iš skirtingos koncentracijos etanolio – labiausiai paplitusios alkoholio formos – vandenyje, „sąlyčio kampą“. Taip jie galėjo sužinoti, kaip mišinio molekulės sąveikauja tarpusavyje.
Nustatyta, kad esant mažai alkoholio koncentracijai, etanolis aplink vandens molekules sudaro piramidės formos struktūras.
Tačiau padidinus alkoholio koncentraciją, jie pastebėjo, kad etanolis pradėjo formuotis tarsi į grandinę. Tyrėjai nustatė, kad šiems dariniams įtakos turėjo ir temperatūra.
Nustatyta, kad penkių procentų etanolio tirpaluose (panašią alkoholio koncentraciją turi vidutinis alus), grandininių struktūrų akivaizdžiai padaugėjo, kai tirpalas nuo kambario temperatūros buvo atšaldytas iki 5 laipsnių Celcijaus.
Tai paaiškina, kodėl profesionalūs degustatoriai teigia, kad alaus skonis yra stipresnis po to, kai alus buvo laikomas šaldytuve, teigia tyrėjai.
Etanolis pasižymi kartoku, šiek tiek saldžiu skoniu, todėl jis paryškina bendrą alaus skonį.
Tyrėjai nurodė, kad jų išvadomis galėtų pasinaudoti alkoholinių gėrimų pramonė – kad būtų pasiektas į etanolio panašus skonis, bet esant kuo mažesnei alkoholio koncentracijai.
Išvados paskelbtos žurnale „Matter“.