Aptiko paslaptingus senovinius „rūmus“, primenančius labirintą

Archeologai Kretoje aptiko 4 000 metų senumo statinį, kurį minojiečiai galbūt naudojo ritualams, rašo „Live Science“.

Archeologai Kretoje aptiko 4 000 metų senumo statinį, kurį minojiečiai galbūt naudojo ritualams.<br>Graikijos kultūros ministerijos nuotr.
Archeologai Kretoje aptiko 4 000 metų senumo statinį, kurį minojiečiai galbūt naudojo ritualams.<br>Graikijos kultūros ministerijos nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 13, 2024, 11:12 AM

Archeologai praneša, kad Graikijoje ant kalvos viršūnės aptiktas 4000 metų senumo apskritas statinys galėjo būti naudojamas senovės minojiečių ritualams.

Pastatas, kurį sudaro aštuoni akmeniniai žiedai ir tarp jų esančios sienos, yra tarsi labirintas“, – teigė Graikijos kultūros ministerijos atstovai.

Unikalus 48 metrų skersmens statinys buvo aptiktas maždaug už 51 km į pietryčius nuo Kretos sostinės Herakliono. Atrodo, kad senovinis pastatas turėjo dvi pagrindines zonas: apskritą 15 m skersmens pastatą pačiame centre ir nuo jo besidriekiančių kitų apskritimų sienų sukurtą zoną, esančią pačioje kalvos viršūnėje.

Remdamiesi kasinėjimų metu aptiktų keramikos fragmentų stiliumi, archeologai pastatą preliminariai datuoja 2000–1700 m. pr. m. e. – t. y. Mino civilizacijos viduriu. Maždaug 3000–1100 m. pr. m. e. Kretos saloje minojiečiai sukūrė vieną pirmųjų sudėtingų Europos kultūrų – jie po savęs paliko sudėtingų keramikos dirbinių, figūrėlių, papuošalų ir freskų pavyzdžių, tačiau jų pagrindinė rašytinė kalba niekada nebuvo iki galo iššifruota.

Po civilizacijos žlugimo minojiečiai buvo beveik pamiršti, kol XX a. pradžioje archeologas Arthuras Evansas vietovėje atliko archeologinius tyrimus. Senoviniai Knoso rūmai yra geriausiai žinomas minojiečių architektūros pavyzdys, kurio centrinę atvirą erdvę supa dešimtys mažesnių patalpų, sujungtų koridoriais. Tačiau nepaisant to, kad paprastai vadinami rūmais, šie masyvūs minojiečių statiniai pirmiausia buvo vietinės administracinės veiklos paskirties, o ne karališkosios rezidencijos.

Pasak Graikijos kultūros ministerijos pranešimo, mažai tikėtina, kad naujai atrastas pastatas buvo naudojamas kaip rezidencija. Daugybė gyvūnų kaulų ir kitų radinių rodo, kad pastatas buvo periodiškai naudojamas visos bendruomenės ritualinėms šventėms, kurių metu buvo valgoma, geriamas vynas ir aukojamos įvairios aukos.

Tačiau statinys neturi tikslios analogijos su kitais senoviniais minojiečių pastatais. Tokie rūmai, kaip Knoso, buvo kvadrato arba stačiakampio formos, o naujai aptiktas statinys yra apskritas – tokia forma dažniau aptinkama minojiečių kapavietėse.

Kadangi archeologiniai pastato tyrimai dar vyksta, mokslininkai dar nežino tikslios jo formos ir aukščio. Planuojama atlikti papildomus tyrimus, kad būtų tiksliai išsiaiškinta, kam paslaptingasis pastatas buvo naudojamas, ir išsaugoti jį ateities tyrimams, rašo „Live Science“.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.