Ankstesni tyrimai parodė, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius žarnyno, arba storosios žarnos, vėžio atvejų skaičius šioje amžiaus grupėje išaugo keliose Vakarų šalyse, įskaitant JAV, Kanadą, Australiją ir Jungtinę Karalystę. Tai paskatino spėlioti, ar dėl to gali būti kaltas vakarietiškas gyvenimo būdas – pavyzdžiui, mityba, kurioje gausu mėsos ar perdirbto maisto.
Kad geriau suprastų problemos mastą, Hyuna Sung iš Amerikos vėžio draugijos kartu su kolegomis ištyrė žarnyno vėžio paplitimą 50 pasaulio šalių ir teritorijų. Naudodamiesi Pasaulio sveikatos organizacijos duomenų baze, jie iš esmės rinko duomenis apie sergamumą juo nuo 1975 m. iki 2017 m. – nors kai kurios šalys šią informaciją pradėjo teikti tik praėjus keleriems metams po 1975-ųjų.
Komanda nustatė, kad 25–49 metų amžiaus žmonių sergamumas žarnyno vėžiu padidėjo 27 šalyse ir teritorijose. Tarp jų yra ir ne vakarietiškų šalių – pavyzdžiui, Japonija – ir mažiau turtingų valstybių – pavyzdžiui, Turkija – todėl kyla tikimybė, kad šią tendenciją lemia ne vien vakarietiškas gyvenimo būdas.
Susiję straipsniai
Be to, mažai tikėtina, kad šis padidėjimas susijęs su geresne atrankine patikra, nes daugumoje šalių žmonės dėl žarnyno vėžio reguliariai nesitikrina iki 50 metų, rašoma mokslininkų straipsnyje.
Tačiau visos 27 šalys ir teritorijos turi aukštus arba labai aukštus JT žmogaus socialinės raidos indekso, kuris nustatomas pagal vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę, išsilavinimo lygį ir pajamas vienam asmeniui, rodiklius.
Be to, Pasaulio banko duomenimis, visos šios šalys, išskyrus šešias, laikomos dideles pajamas gaunančiomis šalimis. Priešingai nei daugumoje tirtų dideles pajamas gaunančių šalių, šiose šešiose vietose žarnyno vėžio atvejų tarp vyresnio amžiaus suaugusiųjų daugėjo tiek pat arba daugiau nei tarp jaunesnių žmonių.
„Manau, kad tendencijos vis dar rodo, jog ekonominis vystymasis ir gyvenimo būdo vesternizacija vaidina svarbų vaidmenį“, – sako Andrew Chanas iš Harvardo universiteto (JAV), pažymėdamas, kad daugelis šalių augant jų ekonomikai, perima šio gyvenimo būdo aspektus. Pavyzdžiui, mėsos suvartojimas Japonijoje 1961–2021 m. padidėjo daugiau nei septynis kartus.
„Vis dėlto manau, kad vis tiek reikėtų atsižvelgti į tai, kad tikriausiai yra ir kitų veiksnių – pavyzdžiui, aplinkos teršalų“, – sako A. Chanas.
Tyrėjai pažymi, kad jų tyrimas turi keletą trūkumų, iš kurių akivaizdžiausias yra tas, kad Afrikos ir Azijos šalys bei mažos salos buvo nepakankamai atstovaujamos. Pavyzdžiui, buvo įtraukta tik viena Afrikos valstybė – Uganda. Kai kurios šalys taip pat neturėjo išsamių duomenų rinkinių. Pavyzdžiui, duomenys apie Indiją atspindėjo tik 4 proc. šios šalies gyventojų.
Vis dėlto šie rezultatai padeda geriau suprasti, kaip įvairiose šalyse skiriasi žarnyno vėžio atvejų skaičius – o tai gali padėti rasti naujų būdų, kaip užkirsti kelią šiai ligai, sako A. Chanas.
Tyrimas paskelbtas žurnale „The Lancet Oncology“.
Parengta pagal „New Scientist“.