Papiruso ritinys yra vienas iš 1800, buvusių viename kambaryje puošnioje viloje Herkulanume. Visi ritiniai dėl juos palaidojusio ugnikalnio šiukšlių ir nuolaužų karščio buvo virtę anglimi – ir surasti XVIII a. šeštajame dešimtmetyje.
Iš pradžių vietiniai gyventojai, patys to nežinodami, suanglėjusius ritinius naudojo kaip kurą – bet kai paaiškėjo, kad juose slypi tekstas, ritiniai buvo išgelbėti. Nuo tada apie 200 jų buvo kruopščiai išskleisti ir perskaityti – pasitelkus mechaniniais laikrodžiais paremtus prietaisus, kurie lėtai tiksėdami milimetras po milimetro atvėrė ritinius.
Trys iš šių ritinių saugomi Oksfordo universiteto Bodlėjaus bibliotekoje, kur čia juos 1804 m. kaip dovaną perdavė būsimasis karalius Jurgis IV. Tuometinis Velso princas šiuos ritinius gavo iš Neapolio karaliaus Ferdinandui IV – iškeitė juos į kengūrų būrį (Neapolio karalius savo meilužei kūrė ištaigingą sodą ir gyvūnų kolekciją).
Vienas iš šių trijų ritinių, vadinamas PHerc. 172, dabar buvo nuskenuotas ir išanalizuotas naudojant mašininio mokymosi algoritmus. Jis buvo nuskenuotas Oksfordšyre esančioje įstaigoje „Diamond Light Source“, kurioje yra itin galingas rentgeno spindulių įrenginys, vadinamas sinchrotronu, o gauti duomenys buvo pateikti „Vezuvijaus iššūkio“ („Vesuvius Challenge“) – konkurso, kurio pagrindinis prizas yra 700 000 JAV dolerių už teksto iš ritinių interpretaciją – dalyviams.
Pasak Bodlėjaus bibliotekos kuratoriaus Peterio Totho, šis metodas yra daug geresnis nei bandymas mechaniškai atversti ritinius. „Vienintelė problema arba rizika yra ta, kad skenavimas yra toks ypatingas, jog jo negalima atlikti čia – o tai reiškia, kad ritinys turėjo palikti patalpas. Ir mes dėl to labai, labai jaudinomės“, – pasakoja jis.
Kol kas tyrėjai identifikavo kelis teksto stulpelius, kurių kiekviename yra apie 26 eilutės. Dabar mokslininkai tikisi perskaityti visą ritinį, tačiau jau dabar gali įskaityti senovės graikų kalbos žodį διατροπή, reiškiantį „pasibjaurėjimą“. P. Tothas įtaria, kad jis bus kaip nors susijęs su filosofu Epikūru, kaip ir daugelis kitų toje pačioje vietoje rastų ritinių.
PHerc. 172 buvo vienintelis iš trijų Bodlėjaus bibliotekoje rastų ritinių, kuris buvo laikomas pakankamai stabiliu, kad galėtų būti transportuojamas – ir tai tik specialiai 3D spausdintuvu atspausdintame dėkle, įdėtame į kitą paminkštintą dėžę. „Tikimės, kad [ateityje] technologijos gali tiek patobulėti, kad daiktams nereikės niekur keliauti, o technologijos galės atkeliauti pas mus“, – sako bibliotekos kuratorius.
Parengta pagal „New Scientist“.