Beveik visa kaukolė priklauso Vegavis iaai – vandens paukščių rūšiai, kuri, kaip manoma, yra senovinė šiuolaikinių ančių ir žąsų giminaitė. Naujame tyrime teigiama, kad ši rūšis gyveno tuo pačiu metu kaip ir tokie dinozaurai kaip Tyrannosaurus rex – ir galėjo išgyventi masinį išnykimą kreidos periodo pabaigoje.
Tyrimo bendraautorė, Teksaso universiteto paleontologė Julia Clarke apie pirmąją V. iaai fosiliją, rastą Vegos saloje Antarktidoje, paskelbė 1992 m. Šiai fosilijai – apie 66–68 mln. metų. Mokslininkė iškėlė versiją, kad ši rūšis yra susijusi su šiuolaikiniais paukščiais – ypač vandens paukščiais. Tačiau ne visi buvo tuo įsitikinę, nes trūko pagrindinės dėlionės dalies – gyvūno kaukolės.
„[Pirminė fosilija] buvo visai kita skeleto dalis. O kalbant apie paukščius, kaukolė turi daugybę filogenetinių arba informacinių savybių, pagal kurias galima spręsti, kas tai yra“, – aiškina tyrimo bendraautorius, Ohajo universiteto evoliucijos biologas Patrickas O' Connoras.
Naujoji V. iaai fosilija, kurios amžius siekia 68–69 mln. metų, buvo rasta per 2011 m. ekspediciją, tačiau tik dabar buvo išanalizuota. Tyrimas trečiadienį (vasario 5 d.) paskelbtas žurnale „Nature“.
Naujosios kaukolės atradimas leido mokslininkams daugiau sužinoti apie šią rūšį ir jos vietą paukščių giminės medyje. Jie nustatė, kad, skirtingai nei juros ir kreidos perioduose (prieš 201,3–66 mln. metų) egzistavę šiuolaikinių paukščių pirmtakai, V. iaai turi bruožų, panašių į šiandien egzistuojančių paukščių bruožus, įskaitant šiuolaikiniams paukščiams būdingą smegenų formą ir unikalų kaulą viršutinėje snapo dalyje. Daugumos šiuolaikinių paukščių pirmtakų viršutinį snapą sudarydavo vientisas kaulas, vadinamas viršutiniu žandikauliu, su trupučiu kito tipo kaulo – apatinio žandikaulio – gale.
Naudodami 3D rekonstrukciją mokslininkai parodė, kad paukštis turėjo ilgą, siaurą snapą, sustiprintą galingais žandikaulio raumenimis, panašiais į tuos, kuriuos šiuolaikiniai nardantys paukščiai naudoja žuvims gaudyti.
„Pamatymas, kokia ir kaip specializuota ši kaukolė, man padarė didžiausią įspūdį, – sako tyrime nedalyvavęs Kembridžo universiteto paleontologas Juanas Benito Moreno. – Buvo netikėta pamatyti neįtikėtinai nišinę ekologinę savybę taip anksti evoliucijos kelyje“.
Kreidos periodo pabaigoje (prieš 145–66 mln. metų) į Žemę atsitrenkęs milžiniškas asteroidas nulėmė visų nepaukštinių dinozaurų rūšių žūtį. Sausumos (vištiniai) ir vandens (žąsiniai) paukščiai buvo vieni pirmųjų šiuolaikinių paukščių, egzistavusių dinozaurų amžiuje.
Nors po masinio išmirimo vyko sparti evoliucija, „tyrimuose, kuriuose nagrinėjami šiuolaikinių paukščių genominiai palyginimai, prognozuojama, kad anksčiausia divergencija įvyko prieš masinį išmirimą“, teigia tyrimo bendraautorius ir Ramiojo vandenyno universiteto (JAV) paleontologas Christopheris Torresas. Tačiau jų fosilijų rasta itin mažai, sako jis.
Nors įrodymai, rodantys, kad V. iaai yra susijusi su šiuolaikiniais paukščiais, yra tvirti, vis dar neaišku, ar jis tikrai yra šiuolaikinių ančių ir žąsų giminaitis, sako Ch. Torresas.
Su tuo sutinka ir tyrime nedalyvavęs Bruce'o muziejaus Konektikute (JAV) paleontologas Danielis Ksepka. „Atrodo, kad Vegavis buvo šiek tiek keista antis, – sako jis. – Jei filogenezė teisinga, į antį panašus snapas turėjo išsivystyti kreidos laikotarpiu, bet Vegavis jį prarado, arba išsivystė kelis kartus nepriklausomai. Bus įdomu sužinoti, ar ateityje surastos fosilijos patvirtins vieną iš šių scenarijų.“
V. iaai egzistavo tada, kai pasaulinė temperatūra buvo daug aukštesnė nei dabar, o Antarktidoje vyravo vidutinis klimatas ir ji buvo apaugusi įvairiais augalais. Atstumas nuo asteroido smūgio vietos galėjo šiek tiek apsaugoti rūšį nuo vėlesnės apokalipsės.
P. O' Connoro nuomone, šis tyrimas – tai pradžia dar didesniam skaičiui atradimų, kuriuos galima rasti Antarktidos kreidos periodo uolienose. „Paukščių istorija yra puiki, tačiau turime ir kitų gyvūnų grupių – ir, svarbiausia, augalų, kurie leidžia tirti šį masinio išmirimo įvykį ir kurie iš tiesų leidžia mums geriau suprasti ekosistemų reakciją į pasaulinį aplinkos trikdį“, – sako mokslininkas.
Parengta pagal „Live Science“.