Visi negyvi rykliai buvo rasti panašiomis mįslingomis aplinkybėmis. Nebuvo jokių bado požymių, jokių sužalojimų, dėl kurių jie galėjo žūti. Tačiau tyrimai galiausiai atskleidė kaltininką: meningoencefalitą – smegenų audinio ir aplinkinių membranų uždegimą, kuris ilgainiui gali paveikti kognityvines funkcijas. Dėl šios būklės rykliai gali nesugebėti tinkamai maitintis ar plaukti, todėl jie žūsta ir yra išplaunami į krantą.
Tačiau meningoencefalitas yra simptomas, o ne pati liga – ir kas sukėlė uždegimą, ekspertai nežino.
„Mes labai mažai žinome apie tai, kokiomis natūraliomis ligomis serga laukiniai rykliai ir rajos, palyginti su kitomis jūrų rūšimis, – pasakojoa „OCEARCH“ vyriausioji mokslininkė, veterinarijos gydytoja Harley Newton, – Taigi, nors tai, kad per kelerius metus keli to paties dydžio, amžiaus, klasės ir rūšies rykliai grupelėmis susiduria su smegenų uždegimo požymiais, kelia nerimą. Sunku pasakyti, kiek reikėtų nerimauti, nes mes nesuprantame, kaip tai įsilieja į bendrą laukinių ryklių sveikatos paveikslą.“
H. Newton pirmoji didiesiems baltiesiems rykliams nustatė meningoencefalitą. 2022 m. ji aptiko šią būklę smegenų audinio mėginyje, paimtame iš ryklio, išmesto į krantą Long Ailande, Niujorke. Kituose mėginiuose, paimtuose iš ryklių, rastų net tokiose skirtingose vietose kaip Princo Edvardo sala (Kanada) ir Pietų Karolina (JAV), nustatytas tas pats paslaptingas uždegimas – tačiau kol kas jo priežastis vis dar nežinoma.
Tai bloga žinia rūšiai, kuriai ir taip gresia pavojus – o ypač šiai konkrečiai populiacijai, kuri tik pradėjo atsistatinėti po pernelyg intensyvios medžioklės ir žvejybos tame regione padarinių.
„Apskritai ryklių būklė nėra gera. Jie yra viena iš labiausiai nykstančių stuburinių gyvūnų grupių pasaulyje, – teigia ryklių apsaugos mokslininkas Davidas Shiffmanas. – Maždaug trečdalis visų žinomų ryklių rūšių ir jų giminaičių – rajų ir chimeržuvių – pagal IUCN Raudonąją knygą vertinamos kaip rūšys, kurioms gresia išnykimas.“
Todėl paslaptinga ir mirtina liga, plintanti vietos populiacijoje, kelia nerimą – net jei kol kas ji nustatyta tik keliems rykliams.
„Šiuo metu tai nėra populiacijos lygio grėsmė, – sako D. Shiffmanas, – tačiau, priklausomai nuo to, kokia yra priežastis, ji tikrai gali išplisti. Ir naudinga tirti įspėjamuosius ženklus.“
H. Newton Pietų Karolinoje rasto ryklio smegenų audinį perdavė Vašingtono gyvūnų ligų diagnostikos laboratorijai genetinei sekai – kuri gali atskleisti bet kokį virusą ar bakteriją, galėjusią sukelti meningoencefalitą – nustatyti.
Tačiau kol nebus gauti rezultatai, ši mįslė lieka neįminta. Arktiniai didieji baltieji rykliai išlieka pavojuje – kaip to nulemta visos ekosistemos padėtis.
„Jie tikrai svarbūs ekosistemai. Plėšrūnai padeda išlaikyti maisto grandinės pusiausvyrą. Jei norite sveikos ekosistemos – turite turėti sveiką mitybos grandinę, o tai reiškia, kad jums reikia sveikos mitybos grandinės viršūnės“, – nurodo D. Shiffmanas.
Parengta pagal „IFLScience“.