2010–2011 m. archeologai Valencinoje, esančioje už 6 km nuo Sevilijos kasinėjo didelę kapavietę, vadinamą Montelirio tolos palaidojimu (tola – lot. tholos – klasikiniame pasaulyje plačiai naudota pastato forma). Valencina yra didelė vario amžiaus gyvenvietė, o tolos architektūros kapas buvo naudojamas maždaug 2800–2600 m. pr. m. e. Kape archeologai aptiko aštuonis skeletus, iš kurių septyni buvo moterų.
„Tokio tipo kapai nėra įprasti Iberijoje, – teigia Ispanijos Sevilijos universiteto geoarcheologas Samuelis Ramírezas-Cruzado, – Iberijoje nėra įprasta, kad didžioji dalis vienoje vietoje palaidotų žmonių kūnų būtų moterų“.
Siekdami visapusiškai suprasti šią unikalią kapavietę, S. Ramírezas-Cruzado su kolegomis penkerius metus kruopščiai tyrinėjo kapavietės turinį. Savo išvadas jie paskelbė žurnale „Science Advances“.
Susiję straipsniai
Tyrėjai kruopščiai išvalė visus mažyčius disko formos karoliukus, kurie iš viso svėrė apie 15 kilogramų. Iš viso buvo daugiau nei 270 000 atskirų karoliukų. Šis skaičius „tikriausiai lemia, kad Montelirio karoliukų rinkinys yra didžiausias kada nors užfiksuotas pasaulyje“, rašoma jų tyrime.
Atlikus karoliukų analizę paaiškėjo, kad jie pagaminti iš šukučių kriauklių – ir mokslininkai apskaičiavo, kad karoliukams pagaminti reikėjo daugiau kaip 800 kilogramų šių kriauklių. Jie taip pat apskaičiavo, kad karoliukams pagaminti 10 amatininkų turėjo dirbti po aštuonias valandas per dieną, septynis mėnesius.
Ištyrusi dirvožemyje esančius fitolitus – mikroskopines augalinių ląstelių liekanas, įstrigusias karoliukų skylutėse, tyrėjų grupė aptiko linų – augalų, iš kurių gaminama lininė tekstilė – požymių.
Šie intensyviai balti kriauklių karoliukai buvo suverti ant lino ir iš jų sukurtos apeiginės suknelės bei sijonai, kurie dar buvo puošiami dramblio kaulo ir gintaro pakabukais, primenančiais gilės ir paukščių formas, teigia S. Ramírez-Cruzado.
„Šių moterų, kurių apdarai blizgėjo nuo atspindėtos saulės šviesos, poveikis turėjo būti gana stiprus“, – teigia mokslininkai.
Pasak S. Ramírezo-Cruzado, vien dėl karoliukų kiekio ir jiems sukurti reikalingo laiko bei išteklių, Montelirio kapavietėje palaidotos moterys tikriausiai turėjo aukštą socialinę padėtį. „Tikėtina, kad šios moterys savo laiku vykdė religinio ir, tikėtina, politinio vadovavimo užduotis, – sako jis, – valdė garsiąją šventovę, aplink kurią vykdavo svarbūs ir visuomeniškai reikšmingi susirinkimai“.
Vienos universiteto (Austrija) priešistorės archeologė Katharina Rebay-Salisbury, kuri nedalyvavo šiame tyrime, bet dalyvauja kituose šios vietovės tyrimuose, teigia, kad „visa vietovė yra labai neįprasta“, o tyrėjų naudoti metodai „rodo, kad drabužis tikrai nebuvo kasdienis“.
„Dabar pradedame matyti ankstyvąjį socialinio susisluoksniavimo procesą, kuriame moterys vaidino pagrindinį vaidmenį“ vario amžiaus Iberijoje“, – sako K. Rebay-Salisbury.
Tačiau nebuvo rasta jokių kitų kapų, kurie prilygtų Montelirio kapui, pastebi S. Ramírez-Cruzado. DNR analizė, leidžianti nustatyti, ar moterys šiame kape buvo biologiškai susijusios, dar neatlikta, rašo „Live Science“.