2025 m. vasario 25 d. Atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos prognozes, kad iki 2030 metų pasaulyje trūks 10 milijonų sveikatos priežiūros specialistų, o chirurginių procedūrų skaičius pasieks 373 milijonus, inovatyvios technologijos medicinoje tampa itin reikšmingos siekiant efektyviai spręsti augančius iššūkius. Technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas (AI), genų redagavimas, robotinė chirurgija ir biotechnologijos, padeda gerinti diagnostikos tikslumą, spartinti gydymo procesus ir užtikrinti geresnius pacientų priežiūros rezultatus.
Apie pažangiausias medicinos technologijas buvo diskutuota „Nordclinic“ organizuotame renginyje „Life Science After Work“ #7. Renginio tema – „Mokslininko kelias: nuo tyrimų su gyvūnais iki klinikinės praktikos“. Diskusijoje dalyvavo prof. dr. Šarūnas Tarasevičius, dr. Lukas Žemaitis ir doktorantė Indrė Karaliūtė. Ekspertai aptarė dirbtinio intelekto taikymo medicinoje iššūkius bei pristatė inovacijas, kurios gerina chirurgijos ir sveikatos priežiūros efektyvumą.
Robotika ir 3D technologijos – keliami nauji standartai
Klinikoje dirbančio ortopedo traumatologo prof. dr. Šarūno Tarasevičiaus teigimu, ortopedinėje chirurgijoje šiuo metu sėkmingai taikomos trys pagrindinės technologijos: navigacija, robotinė chirurgija ir 3D spausdinimo technologija.
„Navigacija leidžia tiksliai įvertinti anatomines struktūras, robotai užtikrina mažesnę audinių pažeidimo riziką, 3D spausdinimas suteikia galimybę kurti individualizuotus implantus, kurie pagerina operacijos rezultatus ir atsigavimo laikotarpį“, – teigia chirurgas.
Dirbtinis intelektas taip pat sparčiai integruojamas į chirurginius procesus. „Jis naudojamas analizuojant vaizdinius duomenis, tokius kaip rentgeno nuotraukos ir magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimai, padedant tiksliai nustatyti patologijas, prognozuoti galimas komplikacijas bei optimizuoti gydymo planus“, – teigia Š. Tarasevičius.
Ateityje laukiama dar didesnio technologijų proveržio. „Tikimasi reikšmingų pokyčių robotinės chirurgijos ir nanotechnologijų srityse, kurios dar labiau pagerins pacientų priežiūrą“, – pabrėžia chirurgas. Pasak jo, tokios naujovės, kaip implantų paviršių padengimas antibakterinėmis dangomis, sumažins pooperacinių infekcijų riziką. Taip pat ateityje bus plėtojami išmanūs implantai su integruotais sensoriais, kurie stebės apkrovas ir perduos duomenis chirurgams, padėdami užtikrinti ilgesnį implantų tarnavimo laiką.
Biotechnologijų proveržis chirurgijoje
Startuolio „NutriHack“ vadovė, biotechnologijų ekspertė Indrė Karaliūtė atkreipia dėmesį, kad viena pažangiausių šiuolaikinių sričių yra organoidų kūrimas. „Organoidai – tai žmogaus audinių modeliai, atkuriantys tam tikras organų funkcijas. Jie leidžia tiksliai ištirti vaistų poveikį ir saugumą dar prieš klinikinius tyrimus, sumažinant gyvūnų modelių poreikį“, – teigia I. Karaliūtė.
Dar viena pažangi technologija vis plačiau pritaikoma chirurgijoje – kompiuterinis modeliavimas. „Šios simuliacijos, leidžia numatyti galimas komplikacijas dar prieš pradedant gydymą, ženkliai didinant operacijų saugumą ir efektyvumą. Be to, tai pagreitina tyrimus ir mažina eksperimentinių klaidų tikimybę“, – sako biotechnologijų ekspertė.
Ateityje chirurgija neišvengiamai keisis. I. Karaliūtė pabrėžia, kad tokios inovacijos kaip „lab-on-a-chip“ platformos – miniatiūriniai įrenginiai, leis atkurti sudėtingus eksperimentus – suteiks galimybę taupyti laiką ir išteklius. Pažanga neapsiriboja vien ikiklinikiniais tyrimais. „Realiojo laiko operacijų stebėsena, 3D spausdinti organai ir vaistų kūrimas pagal paciento genetinį profilį jau artimiausiais metais pades užtikrinti dar didesnį chirurginių procedūrų tikslumą ir personalizaciją“, – prognozuoja I. Karaliūtė.
Genetikos inovacijos skatina individualizuotą gydymą
Pasak „Genomikos“ bendraįkūrėjo dr. Luko Žemaičio, genetikos mokslas ir toliau stebins reikšmingais atradimais, kurie aktyviai keičia chirurginę praktiką. „Šie atradimai neapsiriboja vien medicina – jų taikymas jau apima net kosmoso tyrimus“, – pažymi mokslininkas.
Genetinės technologijos jau dabar leidžia tiksliau diagnozuoti ir individualizuoti gydymą. Pavyzdžiui, 2023 m. Nyderlanduose buvo atliktas tyrimas, kurio metu pacientui dar gulint ant operacinio stalo, buvo atlikta naviko sekosakita, leidusi vos per 90 minučių tiksliai nustatyti naviko tipą, kas chirurgams suteikė galimybę priimti genetiniais tyrimais grįstus spendimus.
Dr. L. Žemaitis pabrėžia, kad genetikos pritaikymas chirurgijoje jau kuris laikas yra aktyviai taikomas – padeda nustatyti paciento polinkį į kraujo krešėjimą, vaistų toleranciją ir gijimo procesus. „Pavyzdžiui, BRCA1/2 genų mutacijų nustatymas suteikė galimybę aktorei Angelinai Jolie priimti svarbų sprendimą dėl prevencinės mastektomijos“, ir tai yra vienas dažnesnių genetinių tyrimų – atkreipia dėmesį ekspertas.
Ateityje genetikos technologijos, tokios kaip CRISPR, ne tik leis koreguoti įgimtą polinkį, bet prisidės prie naujų technologijų, skirtų audinių regeneracijai sukūrimui.