Sveikatos apsaugos pareigūnai pranešė apie pirmuosius paslaptingos ligos atvejus šiaurės vakaruose esančiame Boloko kaime. Protrūkio pradžia siejama su trimis mažamečiais vaikais, kurie mirė nuo sausio 10 d. iki sausio 13 d. Pranešama, kad vaikai prieš pasireiškiant simptomams suvalgė šikšnosparnį – tada prasidėjo karščiavimas, galvos skausmas, viduriavimas ir nuovargis, o vėliau viskas peraugo į sunkesnius simptomus – pavyzdžiui, vėmimą krauju, pranešė PSO Afrikos regioninis biuras.
Vėliau Boloko kaime užfiksuoti papildomi ligos atvejai, o dar daugiau – netoliese esančiame Danda kaime. Iki sausio 27 d. Boloko buvo užregistruota 10 atvejų, įskaitant septynis mirties atvejus, o Danda pranešė apie du atvejus ir vieną mirtį.
Vasario 13 d. sveikatos priežiūros institucijos pranešė apie antrą susirgimų grupę Bomate – kitame kaime Kongo šiaurės vakaruose. Vasario 15 d. duomenimis, abiejuose regionuose užregistruotas 431 susirgimas ir 53 mirties atvejai.
Šie duomenys rodo, kad mirtingumo rodiklis yra šiek tiek didesnis nei 12 proc., o beveik pusė mirčių įvyko per 48 valandas nuo simptomų atsiradimo.
Tačiau ataskaitoje pažymima, kad aplinkybės, kuriomis žmonės užsikrečia šia liga, nenustatytos. Pareigūnai taip pat nenustatė aiškių ligos plitimo požymių tarp dviejų protrūkio vietų – Boloko ir Danda yra vienoje zonoje, o Bomate – kitoje. Kitaip tariant, šie du protrūkiai potencialiai gali būti atskiri susirgimai.
„Dėl atokios geografinės padėties ir ribotos sveikatos priežiūros infrastruktūros reagavimo iššūkiai tampa dar didesni, o perpildytoms sveikatos priežiūros įstaigoms sunkiai sekasi tvarkytis su ligoniais, – rašoma ataskaitoje. – Nepaisant nuolatinių reagavimo pastangų, vis dar yra didelių trūkumų, įskaitant ribotus laboratorinius pajėgumus, neaiškią perdavimo dinamiką ir silpną priežiūrą.“
Šiuo metu informacijos apie susirgimus Bomate, Boloko ir Dandoje yra nedaug – tačiau PSO tyrimas tęsiasi.
Pažymima, kad pareigūnai išsiuntė 13 Bomato protrūkio atvejų mėginius į Nacionalinį biomedicininių tyrimų institutą šalies sostinėje Kinšasoje.
Pagrindiniai simptomai, pasireiškę pranešimuose nurodytais atvejais, buvo šie: karščiavimas, šaltkrėtis, galvos skausmas, kūno skausmai, prakaitavimas, kaklo sustingimas, kosulys, vėmimas, viduriavimas ir pilvo spazmai. Kai kuriems iš ligonių taip pat kraujavo iš nosies, jie vėmė krauju, ir išmatos buvo juodos spalvos. Šie simptomai gali pasireikšti ir hemoraginių karštligių atveju – t. y. kelių šeimų virusų, kuriuos sukelia gyvūnai, įskaitant šikšnosparnius ir graužikus, sukeliamos ligos.
Tačiau Bomate paimtuose mėginiuose nebuvo rasta įprastų virusų, sukeliančių hemoraginę karštinę, t. y. Ebolos ir Marburgo virusų, teigiama pranešime. Penki klinikiniai mėginiai iš Boloko ir Dandos taip pat buvo išsiųsti ištirti, tačiau Ebolos ir Marburgo virusų rezultatai taip pat buvo neigiami.
Kai kurie mėginiai iš Bomato buvo teigiami dėl maliarijos, kuri yra endeminė Afrikos liga ir šiame žemyne kasmet nusineša šimtus tūkstančių gyvybių.
2024 m. rudenį ir žiemą Panzi sveikatos zonoje pietvakarių Konge kilo ligos protrūkis, kurį bent iš dalies sukėlė maliarija. Iš pradžių buvo sunku ligas priskirti maliarijai, nes tuo metų laiku daugelio žmonių kraujyje būna parazitų, tačiau ligos simptomai gali nepasireikšti. Zonoje trūko laboratorijų, todėl buvo sunku atlikti diagnostiką ir atmesti kitas ligų priežastis. Be to, buvo bent vienas, panašu, hemoraginės karštligės atvejis, kuris apsunkino situaciją.
Dėl naujų paslaptingų protrūkių PSO regioninis biuras pranešė, kad tiriamos šios diagnozės: maliarija, virusinė hemoraginė karštligė, apsinuodijimas maistu ar vandeniu, vidurių šiltinė ir meningitas.
Remiantis 2022 m. PSO ataskaita, nuo 2012 m. iki 2022 m. Afrikoje 63 proc. padaugėjo ligų protrūkių, plintančių iš gyvūnų žmonėms. Ebolos ir kitų virusinių hemoraginių karštligių protrūkiai sudarė beveik 70 proc. šių protrūkių, o labiausiai jų padaugėjo Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Nigerijoje.
Dalį šio padidėjimo galbūt galima paaiškinti sustiprinta priežiūra ir tyrimais šiose šalyse – kitaip tariant, užfiksuojama daugiau protrūkių nei anksčiau. Tačiau PSO ataskaitoje taip pat nurodoma, kad dėl gyventojų skaičiaus augimo ir miestų plėtros žmonės įsibrauna į laukinių gyvūnų buveines, todėl gali atsirasti daugiau galimybių, kad ligos iš gyvūnų persiduos žmonėms, rašo „Live Science“.