Tyrimą atlikusi tarptautinė komanda nustatė, kad šios grupės žmonių plaučių vėžio paplitimą galima sieti su didėjančia tarša ir dėl to kylančia žala sveikatai – o labiausiai nuo jos kenčia Rytų Azija, ypač Kinija.
„Kadangi plaučių vėžys yra pagrindinė vėžio rūšis visame pasaulyje, būtina visapusiškai suprasti kintančius epidemiologinius dėsningumus ir galimas jų priežastis“, – rašo tyrėjai.
Gilindamiesi į 2022 m. Pasaulinės vėžio observatorijos (GLOBOCAN) tyrimo statistinius duomenis, taip pat į kitas sergamumo vėžiu duomenų bazes, apimančias 1988–2017 m., tyrėjai nustatė, kad pasaulyje labiausiai paplitusi plaučių vėžio rūšis yra adenokarcinoma, kuri sudaro 45,6 proc. vyrų ir 59,7 proc. moterų plaučio vėžio atvejų.
Adenokarcinoma prasideda liaukose, ir nors ją tikrai gali sukelti rūkymas, ji nėra dažniausiai rūkantiems diagnozuojama vėžio rūšis – tačiau yra dažniausiai pasitaikanti nerūkantiems.
Sugretinę savo išvadas su ankstesniais tyrimais, tyrėjai nustatė, kad plaučių vėžio atvejų tarp niekada nerūkiusių žmonių daugėja.
„Daugelyje pasaulio šalių rūkymo paplitimui toliau mažėjant, niekada nerūkiusių žmonių susirgimų plaučių vėžiu dalis padidėjo, – rašo mokslinikai. – Pažymėtina, kad tarp niekada nerūkiusių žmonių plaučių vėžys yra penktoji pagrindinė su vėžiu susijusio mirtingumo priežastis pasaulyje, pasireiškianti beveik išimtinai kaip adenokarcinoma ir dažniausiai pasireiškianti moterims bei Azijos šalių gyventojams.“
Tyrėjų komanda mano, kad iš dalies nerūkančiųjų sergamumo plaučių vėžiu didėjimo priežastis yra didėjanti oro tarša, o keli ankstesni tyrimai jau sujungė adenokarcinomos ir oro taršos sąsajas.
Nors viena plaučių vėžio priežastis tampa retesne, kita vis labiau plinta – ir tai vyksta ne tiek dėl asmeninio gyvenimo būdo pasirinkimo, kiek dėl pasaulinės taršos. Dažnai renkami ir analizuojami duomenys turėtų padėti mokslininkams geriau suprasti, kaip vystosi plaučių vėžys, ir kaip toliau kovoti su viena iš labiausiai paplitusių vėžio formų pasaulyje.
„Mūsų išvados suteikia žinių tiems, kurie siekia kurti ir įgyvendinti tabako ir oro taršos kontrolės strategijas, pritaikytas populiacijoms, kuriose yra didelis sergamumas plaučių vėžiu“, – rašo mokslininkai.
Tyrimas paskelbtas žurnale „The Lancet Respiratory Medicine“.