Šis įvykis – didžiausias masinis išnykimas istorijoje – sunaikino daugiau kaip 80 proc. rūšių jūrose. Tačiau jo poveikis sausumos gyvybei buvo mažiau aiškus. Analizuodami suakmenėjusius augalus ir uolienų darinius iš Sidnėjaus baseino rytinėje Australijos dalyje, mokslininkai atkūrė kelių milijonų metų augalų išlikimo, ekosistemų atsikūrimo ir ilgalaikių klimato kaitos padarinių laiko juostą.
Ilgas ir netolygus ekosistemų atsikūrimo kelias
Iš šių Australijos uolienų fosilijų matyti, kad spygliuočiai – tokie kaip šiuolaikinės pušys – buvo vieni pirmųjų, kolonizavusių žemę iškart po Permo pabaigos katastrofos. Tačiau klestinčių miškų atsikūrimas nebuvo sklandus.
Tyrėjai nustatė, kad vėliau vyravusi dar aukštesnė temperatūra lėmė šių išlikusių spygliuočių žlugimą. Savo ruožtu juos pakeitė tvirti, krūminiai augalai, panašūs į šiuolaikinius pataisinių šeimos augalus. Šis karščių laikotarpis truko apie 700 000 metų ir apsunkino medžių ir kitų didelių augalų gyvenimą.
Tik po reikšmingo atšalimo pradėjo klestėti dideli, bet neįprasti augalai, vadinami sėkliniais paparčiais, ir pradėjo formuotis stabilesni miškai. Galiausiai šie augalai milijonus metų dominavo Žemės kraštovaizdyje, sudarydami sąlygas vešliems miškams mezozojaus eroje.
Taigi, po milijonų metų mezozojaus miškų ekosistemos tapo panašios į tas, kurios egzistavo prieš Permo periodo pabaigą. Tačiau labai svarbu, kad augalų rūšys, kurios sudarė naujuosius miškus, buvo visiškai kitokios.
„Terminas „atsikūrimas“ gali būti klaidinantis. – sako Korko universiteto koledžo Masinio išnykimo tyrimų grupės vadovas dr. Chrisas Maysas. – Miškai ilgainiui atsikuria, bet išnykimas – amžinas.“
Ką tai reiškia mums?
Suprasdami, kaip senovės augalų ekosistemos atlaikė ekstremalius klimato svyravimus, mokslininkai tikisi gauti vertingų pamokų apie tai, kaip šiuolaikiniai augalai ir ekosistemos galėtų susidoroti su šiandienine klimato krize. Ekosistemos priklauso nuo trapios pusiausvyros, o augalai yra sausumos mitybos tinklų ir klimato reguliavimo pagrindas.
„Šis tyrimas atskleidžia, kokie svarbūs yra augalai, kurie yra ne tik sausumos mitybos grandinių pagrindas, bet ir natūralūs anglies dioksido absorbuotojai, stabilizuojantys Žemės klimatą, – aiškina pagrindinis tyrimo autorius, UCC mokslininkas Marcosas Amoresas. – Šių sistemų sutrikdymas gali turėti šimtus tūkstančių metų trunkantį poveikį, todėl šiandien kaip niekad svarbu išsaugoti ekosistemas.“
Parengta pagal „SciTechDaily“.