Justinas Martinas iš Pietų Floridos universiteto apklausė 11–13 metų amžiaus vaikus šioje valstijoje, pradėdamas 25 metus visoje šalyje truksiantį tyrimą, kuriuo siekiama ištirti skaitmeninės žiniasklaidos ir gerovės ryšį.
Tyrėjai nustatė, kad 78 proc. iš 1510 apklaustų vaikų turėjo išmanųjį telefoną, o 21 proc. iš jų nurodė depresijos ir nerimo simptomus – palyginti su 26 proc. vaikų, neturinčių įrenginio. Telefonus turintys vaikai taip pat dažniau teigė daugiau laiko praleidžiantys asmeniškai su draugais.
„Manėme, kad išmaniojo telefono turėjimas bus susijęs su neigiamais rezultatais, – sako Martinas. – Tačiau taip nebuvo.“
Tyrėjai nustatė, kad vaikai, kurių tėvai gauna mažesnes pajamas, dažniau turėjo išmanųjį telefoną nei vaikai, kurių tėvai yra turtingesni. Didžiausias išmaniojo telefono turėjimo paplitimas – 87 proc. – nustatytas tarp vaikų, gyvenančių namų ūkiuose, uždirbančiuose nuo 50 000 iki 90 000 JAV dolerių, o 150 000 JAV dolerių ar daugiau uždirbančiuose namų ūkiuose išmanųjį telefoną turėjo tik 67 proc. vaikų.
J. Martinas mano, kad taip galėjo nutikti dėl to, kad turtingesni tėvai geriau žinojo apie neigiamas antraštes, kuriose rašoma apie tariamą socialinės žiniasklaidos keliamą pavojų psichikos sveikatai, taip pat dėl mokyklų, kuriose mokėsi jų vaikai, politikos: 58 proc. privačių mokyklų buvo visiškai uždrausta naudotis telefonais, palyginti su 43 proc. valstybinių mokyklų.
Tačiau tokie draudimai (2023 m. Florida buvo pirmoji JAV valstija, kurioje buvo įvestas toks draudimas) gali būti paremti netvirtu moksliniu pagrindu, sako J. Martinas. „Mes stengėmės pabrėžti asociacijas, o ne priežastinį ryšį – tačiau vaikai, kurie turi išmaniuosius telefonus, tikriausiai juos naudoja socialiniais tikslais taip pat, kaip ir daugelis suaugusiųjų“, – sako jis.
Tačiau ne visas išmaniųjų telefonų naudojimas yra neabejotinas gėris. Tyrėjai taip pat nustatė, kad vaikai, kurie teigė dažnai rašantys socialinėje žiniasklaidoje, du kartus dažniau nurodė miego problemas ir depresijos ar nerimo simptomus – palyginti su tais, kurie niekada nesinaudoja šiomis platformomis. Vis dėlto tyrimo metu nepavyko nustatyti, ar dažnesnis naudojimasis socialine žiniasklaida lemia psichikos sveikatos ir miego problemas – ar yra atvirkščiai, sako J. Martinas.
„Rekomenduojame tėvams ir suaugusiesiems apsvarstyti galimybę pabandyti neleisti savo vaikams naudotis socialinėmis platformomis, kuriose jie dažnai rašo pranešimus, arba pabandyti neleisti jiems rašyti pranešimų socialinėse platformose, – sako tyrėjas. – Tačiau, žinoma, sunku pasakyti vaikui: gali naudotis „Instagram“, gali naudotis „TikTok“, bet tiesiog nieko nepublikuok.“
Patys apklausti vaikai buvo tolygiai pasiskirstę nuomonėmis apie socialinės žiniasklaidos naudą: 34 proc. apklaustųjų sutiko, kad socialinė žiniasklaida daro daugiau žalos nei naudos, 33 proc. nesutiko, o likusieji šiuo klausimu nebuvo apsisprendę.
„Tai įdomus tyrimas, kuriame matomi svarbūs skirtumai, ypač tarp išmaniųjų telefonų ir socialinės žiniasklaidos, – sako Jess Maddox iš Alabamos universiteto. – Nors šie du dalykai tapo vienas kito sinonimais, šis tyrimas rodo, kad iš tiesų jie nėra tapatūs.“
„Tikiuosi, kad tai tikrai subtilios išvados, kurios paskatins tėvus, pedagogus ir politikus daugiau galvoti apie vaikų švietimą apie išmaniuosius telefonus ir socialinę žiniasklaidą, o ne apie draudimus“, – sako ji.
Davidas Ellisas iš Bato universiteto (Jungtinė Karalystė) sako, kad šis tyrimas patvirtina panašias ankstesnių tyrimų išvadas – tačiau prieš priimant sprendimą, ką daryti dėl vaikų naudojimosi išmaniaisiais telefonais, reikia daugiau pastangų suprasti, ką mums sako šie duomenys: „Dėl analizės trūkumo sunkiau pagrįsti tvirtesnes išvadas, kuriomis būtų galima paremti politikos pokyčius“.
Parengta pagal „New Scientist“.