Ši sąveika skatino socialinių santykių sudėtingumą ir elgesio naujoves, įskaitant vienus pirmųjų oficialių laidojimų ir simbolinį ochros naudojimą puošybai. Išvados rodo, kad bendradarbiavimas – o ne izoliacija – atliko pagrindinį vaidmenį ankstyvojoje žmogaus raidoje. Tai leidžia teigti, kad Levantas yra svarbi žmogaus evoliucijos kryžkelė.
Centrinėje Izraelio dalyje esanti Tinšemeto ola suteikia naujų žinių apie žmonių santykius viduriniojo paleolito laikotarpiu Artimuosiuose Rytuose. Šioje vietovėje rasta gausių archeologinių ir antropologinių įrodymų, įskaitant pirmuosius per daugiau nei penkiasdešimt metų aptiktus viduriniojo paleolito palaidojimus.
Tai pirmoji mokslinė ataskaita apie Tinšemo urvą, paskelbta žurnale „Nature Human Behaviour“. Joje pateikiama svarių įrodymų, kad neandertaliečiai ir Homo sapiens ne tik koegzistavo regione, bet ir dalijosi bendrais kasdienio gyvenimo elementais, technologijomis ir laidojimo praktika. Šios išvados rodo, kad abiejų rūšių santykiai buvo gilesni ir sudėtingesni, nei manyta anksčiau.
Žmonių santykių tyrimai Levante
Nuo 2017 m. vyksta Tinšemeto olos kasinėjimai, kuriems vadovauja Jeruzalės hebrajų universiteto profesorius Yossi Zaidneris, Tel Avivo universiteto profesorius Israelis Hershkovitzas ir Jeruzalės hebrajų universiteto mokslininkė, dr. Marion Prévost.
Pagrindinis tyrėjų grupės tikslas – nustatyti Homo sapiens ir neandertaliečių santykių pobūdį Levanto viduriniojo paleolito laikotarpiu. Ar jie buvo varžovai, konkuruojantys dėl išteklių, taikūs kaimynai, ar net bendradarbiai?
Integruojant keturių pagrindinių sričių – akmeninių įrankių gamybos, medžioklės strategijų, simbolinio elgesio ir socialinės santvarkos sudėtingumo – duomenis, tyrime teigiama, kad skirtingos žmonių grupės, įskaitant neandertaliečius, ikineandertaliečius ir Homo sapiens, dalyvavo prasmingoje sąveikoje.
Šie mainai palengvino žinių perdavimą ir lėmė laipsnišką populiacijų kultūrinę homogenizaciją. Tyrime teigiama, kad šios sąveikos skatino socialinį sudėtingumą ir elgsenos naujoves.
Pavyzdžiui, oficialūs laidojimo papročiai pirmą kartą pasaulyje atsirado maždaug prieš 110 000 metų Izraelyje, greičiausiai dėl sustiprėjusios socialinės sąveikos. Atradimas Tinšemeto oloje – plačiai naudojami mineraliniai pigmentai, ypač ochra, kurie galėjo būti naudojami kūno puošybai. Ši praktika galėjo būti naudojama socialinei tapatybei apibrėžti ir grupėms atskirti.
Laidojimo praktikos ir simbolinis elgesys
Dėl žmonių palaidojimų sankaupų Tinšemeto oloje kyla intriguojančių klausimų apie jų vaidmenį viduriniojo paleolito visuomenėje. Ar ši vieta galėjo veikti kaip speciali laidojimo vieta ar net kapinynas? Jei taip, tai rodytų, kad būta bendrų ritualų ir stiprių bendruomeninių ryšių. Svarbių artefaktų – akmeninių įrankių, gyvulių kaulų ir ochros gabalėlių – išsidėstymas laidojimo duobėse taip pat gali rodyti ankstyvą tikėjimą pomirtiniu gyvenimu.
Prof. Zaidneris Izraelį apibūdina kaip „lydymosi katilą“, kuriame susitiko, bendravo ir kartu vystėsi skirtingos žmonių grupės. „Mūsų duomenys rodo, kad žmonių ryšiai ir gyventojų sąveika buvo esminis kultūrinių ir technologinių naujovių variklis per visą istoriją“, – aiškina jis.
Dr. M. Prévost pabrėžia unikalią geografinę regiono padėtį žmonių sklaidos kryžkelėje. „Viduriniojo paleolito viduryje pagerėjęs klimatas padidino regiono talpumą, todėl prasidėjo demografinė plėtra ir suintensyvėjo skirtingų Homo taksonų kontaktai.“
Prof. I. Hershkovitzas priduria, kad įvairių Levanto žmonių grupių gyvenimo būdo sąsajos rodo gilius ryšius ir bendras prisitaikymo strategijas. „Šios išvados leidžia susidaryti dinamiškos sąveikos, kurią lėmė ir bendradarbiavimas, ir konkurencija, vaizdą“, – sako jis.
Tinšemeto oloje aptikti radiniai leidžia pažvelgti į ankstyvųjų žmonių grupių socialines struktūras, simbolinį elgesį ir kasdienį gyvenimą. Jie atskleidžia gilių demografinių ir kultūrinių permainų laikotarpį ir naujai nušviečia sudėtingą sąveikų, formavusių mūsų protėvių pasaulį, tinklą. Tęsdami kasinėjimus Tinšemeto oloje mokslininkai gali tikėtis dar gilesnių įžvalgų apie žmonių visuomenės ištakas.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Human Behavior“.
Parengta pagal „SciTech Daily“.