Denisoviečiai pirmą kartą buvo aprašyti 2010 m. remiantis piršto kaulu, rasto Denisovo urve Altajaus kalnuose, Rusijoje. Nors fosilijų rasta nedaug, jų DNR pėdsakų tebėra kai kuriuose šiuolaikiniuose žmonėse – o tai rodo, kad jie buvo plačiai paplitę Rytų Azijoje.
Naujai identifikuotą apatinį žandikaulį iš Penghu kanalo ištraukė komerciniai žvejai, gilindami jūros dugną. Jis atsidūrė Tainano miesto antikvariate, kur jį įsigijo vietos gyventojas ir padovanojo Taivano nacionaliniam gamtos mokslų muziejui.
Ankstesniais ledynmečiais, kai jūros lygis buvo daug žemesnis, kanalas buvo sausumos tiltas tarp žemyno ir Taivano, kuriame gyveno ne tik senovės žmonės, bet ir daugybė laukinių gyvūnų, kurių fosilijų taip pat rado žvejai.
Kopenhagos universiteto (Danija) darbuotojas Frido Welkeris ir jo kolegos, remdamiesi kitų Penghu kanale aptiktų gyvūnų rūšių duomenimis, identifikavo žandikaulio amžių. Jie nustatė du galimus langus, kurie leidžia manyti, kad fosilijai yra arba 10 000–70 000 metų, arba 130 000–190 000 metų. „Kuris iš šių dviejų langų yra labiausiai tikėtinas, tiksliai pasakyti negalima“, – sako F. Welkeris.
Norėdama nustatyti, iš kokio senovinio hominino yra šis kaulas, komanda ištyrė fosilijoje esančius baltymus. Iš viso mokslininkai rado 4241 aminorūgščių liekanų iš 51 baltymo, įskaitant du baltymo variantus, būdingus tik denisoviečiams.
Palyginę baltymų sekas su kitais senovės žmonėmis, tyrėjai patvirtino, kad žandikaulis priklausė denisoviečiui – o ne neandertaliečiui ar šiuolaikiniam žmogui.
Danties emalyje komanda taip pat atrado baltymo, kuris yra užkoduotas Y chromosomoje, variantą – kas rodo, kad žandikaulis priklausė vyrui.
Fosilijos, molekuliniu būdu identifikuotos kaip denisoviečių, anksčiau buvo rastos tik Sibire ir Tibeto plynaukštėje, todėl šis atradimas išplečia žinomą šios grupės arealą. „Taivano sąsiauris yra už tūkstančių kilometrų. Tarp šių trijų vietovių yra daug fosilijų radimviečių, todėl kai kurios iš tų fosilijų taip pat gali būti denisoviečių“, – sako F. Welkeris.
Kanagavos (Japonija) Aukštųjų studijų universiteto komandos narys Takumi Tsutaya teigia, kad šis tyrimas leidžia manyti, jog nemažai paslaptingų Kinijos fosilijų iš viduriniojo ir vėlyvojo pleistoceno iš tikrųjų yra denisoviečių.
„Taip yra todėl, kad fosilijose, kurios genetiškai patvirtintos kaip denisoviečių, dažniausiai trūksta morfologinės informacijos, o fosilijos su ryškiais morfologiniais bruožais nebuvo genetiškai ištirtos, – sako Tsutaya. – Ateityje, jei pastaroji fosilijų grupė bus ištirta analizuojant senovinius baltymus arba senovinę DNR, bus aiškesnė denisoviečių evoliucinė padėtis.“
„Su kiekvienu nauju atradimu mįslingieji denisoviečiai tampa vis aiškesni, – sako Kira Westaway iš Makvario universiteto Australijoje.
Kadangi fosilija rasta jūros dugne, jos neįmanoma tiksliai datuoti – todėl norint susidaryti išsamų vaizdą apie tai, kas buvo denisoviečiai, reikia daugiau fosilijų atradimų. „Tai padės mums sudėlioti anatomiją rūšies, apie kurios senovinę DNR ir baltymus žinome daugiau nei apie jos skeletą“, – sako mokslininkė.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Science“.
Parengta pagal „New Scientist“.