Praėjus beveik dviem tūkstantmečiams, buvo rasti šių keturių nelaimingųjų palaikai ir keletas kitų daiktų, padedančių atkurti jų mirties istoriją.
Šie keturi žmonės buvo rasti Elle ir Frisso name, kuris pavadintas pagal viename iš kambarių rastą paveikslą. Atrasta vieta leidžia įsivaizduoti, kaip namo gyventojai desperatiškai bandė išsigelbėti nuo 79 m. išsiveržusio ugnikalnio.
Viename iš namo miegamųjų archeologai rado keturių žmonių palaikus, tarp kurių buvo bent vienas vaikas. Netoliese jie rado bronzinį amuletą, kurį paprastai nešiodavo jauni romėnų berniukai, kol sulaukdavo pilnametystės.
Susiję straipsniai
Pelenų sluoksnyje, kuris dengė kambarį, mokslininkai aptiko lovos – kuri, matyt, buvo pastumta prie durų, kad šios negalėtų atsiverti – medinio rėmo liekanas.
Remdamiesi radiniais, autoriai teigia, kad rasti palaikai greičiausiai priklausė namo gyventojams. Jie taip pat spėja, kad šeima užsibarikadavo miegamajame, kai vulkaninės uolienos fragmentai, pradėjo patenkti į namo atrijų (romėnų gyvenamojo namo pagrindinę patalpą su anga stoge).
Atrijui pradėjus pildytis vulkaninėmis medžiagomis, išsigandusi šeima pasislėpė miegamajame, tikėdamasi, kad prie durų pastatyta lova bus pakankama apsauga nuo Vezuvijaus įniršio, tačiau jie klydo.
Vulkaninių uolienų fragmentai buvo tik pirmoji Vezuvijaus išsiveržimo fazė po kurios sekė piroklastinis srautas – vulkaninių pelenų, karštų dujų ir kitų uolienų greitai judantis srautas – kuris apėmė Pompėjus ir netoliese esantį Herkulanėjas miestą, nužudydamas visus, kurie nespėjo evakuotis.
Pompėjos archeologijos muziejaus nuotr.
„Šiame mažame, nuostabiai dekoruotame name radome gyventojų, kurie bandė išsigelbėti, užblokuodami įėjimą į mažą kambarį su lova, palaikus. Jie neišgyveno. Galiausiai atkeliavo piroklastinis srautas, kuris užpildė kiekvieną kambarį“, – paaiškino Pompėjų archeologinio parko direktorius Gabrielis Zuchtriegelis.
Parengta pagal „IFLScience“.