Dviejų laivų nuolaužos guli sekliuose vandenyse prie Kahuita nacionalinio parko krantų pietinėje Kosta Rikos dalyje ir yra žinomos jau kelis dešimtmečius. Tačiau atsitiktinai netoli vienos iš nuolaužų rastos unikalios geltonos plytos ir išsamesnis laivų krovinio bei medienos tyrimas leido Danijos jūrų archeologams patvirtinti, kad nuolaužos iš tiesų yra XVIII a. danų vergų laivai.
Dabar manoma, kad šios laivų nuolaužos yra 1710 m. prie Centrinės Amerikos krantų dingusių laivų „Fridericus Quartus“ ir „Christianus Quintus“ liekanos, kurios iki šiol nebuvo surastos.
„Tai buvo ilgas procesas, kurio metu buvau beveik pasiryžęs pasiduoti, bet tai neabejotinai yra beprotiškiausi archeologiniai kasinėjimai, kuriuose man teko dalyvauti, – sakė jūrų archeologas ir Danijos nacionalinio muziejaus kuratorius Andreasas Kallmeyeris Blochas. – Ne tik todėl, kad tai labai svarbu vietos gyventojams, bet ir todėl, kad tai vienas dramatiškiausių laivų nuskendimų Danijos istorijoje, o dabar mes tiksliai žinome, kur tai įvyko.“
„Fridericus Quartus“ ir ‚Christianus Quintus‘ buvo dideli laivai, kuriuos naudojo Danijos Vakarų Indijos kompanija, kuri vykdė Danijos transatlantinę vergų prekybą tarp Vakarų Afrikos, vadinamųjų Danijos Vakarų Indijų (įskaitant šiuolaikines Sent Tomaso, Sent Džono ir Sent Kruzo salas) ir Danijos. Nors Danija buvo mažesnė nei Britų, Prancūzijos ar Portugalijos imperijos, ji aktyviai dalyvavo transatlantinėje vergų prekyboje nuo XVII a. vidurio iki XIX a. pradžios, kaip teigia „Europos istorijos skaitmeninė enciklopedija“. Vien Danijos Vakarų Indijos kompanija pervežė daugiau nei 120 000 vergų iš Afrikos.
Danijos nacionalinio muziejaus duomenimis, istoriniai šaltiniai teigia, kad abu laivai nuskendo 1710 m. Kai „Fridericus Quartus“ ruošėsi išplaukti iš Ganos, vergai išsilaisvino iš grandinių ir surengė maištą. Tačiau maištas žlugo, laivo įgula nupjovė sukilimo vadui rankas, o tada nukirto jam galvą.
Siekiant išvengti tolesnių neramumų, „Fridericus Quartus“ lydėjo „Christianus Quintus“, todėl abiejuose laivuose iš viso buvo 800 žmonių. Tačiau kelionėje į Olandijos koloniją Sent Tomasą jie pasiklydo, ėmė trūkti maisto. Įgula grasino maištu, reikalaudama paleisti vergus, kad galėtų pasidalinti likusį laivo maistą.
Kapitonai sutiko, ir apie 600 vergų atsidūrė Kosta Rikos pakrantėse, po to „Fridericus Quartus“ greičiausiai užsidegė. Tuo tarpu „Christianus Quintus“ buvo nutrauktas inkaro lynas ir jis buvo greitai sudaužytas bangų. Tačiau tiksli laivų avarijos vieta liko nežinoma.
Geltonos plytos
Dviejų laivų nuolaužos prie Kosta Rikos krantų buvo seniai žinomos vietos gyventojams, kurie manė, kad tai piratų laivai, galbūt nuskendę po tarpusavio kovos. Tačiau ši prielaida buvo paneigta 2015 m., kai archeologai vienoje iš laivų nuolaužų rado geltonų plytų.
Šių geltonų plytų molis buvo ištirtas ir identifikuotas kaip Flensburgo plyta. Šios plytos buvo naudojamos beveik išskirtinai Danijoje ir jos kolonijose, ir buvo gaminamos tik labai konkrečiose Danijos vietose.
Dabar, po 2023 m. atliktų povandeninių kasinėjimų, Danijos nacionalinis muziejus paskelbė savo atradimus.
„Analizės yra labai įtikinamos ir mes nebeturime jokių abejonių, kad tai yra dviejų danų vergų laivų nuolaužos“, – sakė jūrų archeologas ir Danijos nacionalinio muziejaus mokslinių tyrimų profesorius Davidas Gregory.
Ekspedicijos metu Danijos nacionalinio muziejaus ir Vikingų laivų muziejaus jūrų archeologai iš laivų nuolaužų paėmė medienos ir plytų mėginius, taip pat kelias molines pypkes, kurias ten rado.
Mokslininkai atliko medienos mėginių dendrochronologinę analizę – dar vadinamą medžio rievių datavimu – kuri parodė, kad jie buvo pagaminti iš ąžuolo medienos, kilusios iš vakarų Baltijos jūros regiono, konkrečiai iš šiaurės rytų Vokietijos, Danijos arba Švedijos. Be to, buvo patvirtinta, kad mediena buvo iš medžio, kuris buvo nukirstas tarp 1690 ir 1695 m.
Taip pat buvo ištirti plytų mėginiai, kurie parodė, kad tai iš tiesų buvo Flensburgo plytos, pagamintos Iller Strande arba Egernsunde: abu jie – XVIII a. plytų gamybos centrai, esantys netoli Flensburgo fjordo.
Be to, buvo nustatyta, kad molinės pypkės buvo pagamintos olandų prieš pat 1710 m., kai nuskendo „Fridericus Quartus“ ir „Christianus Quintus“. Šias pypkes dažnai naudojo danų jūreiviai, be to, jos paprastai nebuvo naudojamos ilgiau nei penkerius metus.
„Plytų kilmė yra daniška, taip pat ir mediena, kuri yra apdegusi ir pasidengusi suodžiais nuo gaisro, – sakė D. Gregory. – Tai puikiai atitinka istorinius šaltinius, kuriuose teigiama, kad vienas iš laivų sudegė.“
Parengta pagal „Live Science“.