Tyrimas, kuris bus paskelbtas žurnalo „Journal of Archaeological Science“ 2025 m. liepos mėnesio numeryje, taip pat atskleidė, kad kape palaidota jauna moteris ir šeši kūdikiai. Iki šio tyrimo mokslininkai žinojo apie vyro, moters ir bent vieno kūdikio egzistavimą kape.
Archeologai jau seniai atidžiai tyrinėjo kapą, kuris buvo rastas 1977 m. Verginos (dar vadinamos Aigajumi) vietovėje šiaurės Graikijoje. Žinomas kaip „I kapas“, jis yra po dideliu pilkapiu, kurio viršuje yra šventykla. Ji yra netoli kelių kitų kapaviečių, kuriose, kaip manoma, palaidoti kiti Aleksandro Didžiojo šeimos nariai.
Kai kurie mokslininkai teigia, kad Pilypas II buvo palaidotas I kape, nors daugelis kitų mokslininkų mano, kad jis greičiausiai buvo palaidotas II kape, kuris naujai paskelbtame straipsnyje nebuvo tiriamas.
Atsižvelgiant į tai, kad I kapavietė neturi durų ir buvo užantspauduota dar senovėje, tikėtina, kad vyras ir moteris buvo palaidoti kartu, tuo pačiu metu, pažymi tyrėjai. Jų palaikų datavimas radioaktyviąja anglimi rodo, kad vyras ir moteris gyveno maždaug 388–356 m. pr. m. e.
Kaulų ir dantų analizė leidžia manyti, kad kape esančiam vyrui mirties metu buvo 25–35 metai. Palyginimui, Pilypas II buvo nužudytas 336 m. pr. m. e., būdamas maždaug 46 metų amžiaus.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad bent šeši kūdikiai buvo paguldyti į kapą maždaug nuo 150 m. pr. m. e. iki 130 m. – t. y. tuo metu, kai regioną kontroliavo Romos respublika arba Romos imperija. Šios datos reiškia, kad kūdikiai greičiausiai nėra susiję su vyru ar moterimi.
„Yra įrodymų, kad mirusių kūdikių laidojimas senose kapavietėse, šuliniuose ar požeminėse ertmėse Romos laikotarpiu nebuvo neįprasta praktika“, – teigia pagrindinis tyrimo autorius bei Graikijos Nacionalinio mokslinių tyrimų centro „Demokritos“ archeometrijos laboratorijos tyrėjas Yannisas Maniatisas.
Senovėje kapavietė buvo apiplėšta, o toje vietovėje gyvenę žmonės galėjo pamatyti plėšikų paliktas angas ir nuspręsti jas panaudoti kūdikiams laidoti, teigia tyrėjai.
Kas buvo kape palaidoti vyras ir moteris?
Radiniai palieka daug neatsakytų klausimų. Tyrėjai domėjosi, kas yra kape palaidoti vyras ir moteris. Norėdama tai ištirti, mokslininkų komanda atliko skeleto ir dantų liekanų stroncio bei stabiliosios anglies analizę, kuri gali suteikti informacijos apie žmogaus mitybą ir vietą, kurioje jis gyveno būdamas vaikas.
Izotopiniai tyrimai parodė, kad vyras vaikystę tikriausiai praleido toli nuo Makedonijos sostinės Pelos, kuri yra maždaug už 32 km į šiaurės rytus nuo Verginos. Moteris, kuri, anot anatominės analizės, mirė būdama 18–25 metų amžiaus, vaikystę tikriausiai praleido Peloje arba netoli jos. Nors jų tapatybė lieka nežinoma, kapo puošnumas rodo, kad tai buvo elito atstovai.
„Manome, kad tai turi būti Makedonijos karalius, valdęs ir miręs dešimtmečius prieš Pilypo II nužudymą“, – saki Y Maniatisas. Neaišku, kuris karalius tai buvo, tačiau tarp kandidatų yra Aleksandras II (valdęs maždaug 370–368 m. pr. m. e.) ir Perdikas III (valdęs 365–359 m. pr. m. e.). Abiejų valdovų valdymo laikotarpis buvo audringas ir susijęs su karais bei kovomis senovės Makedonijos karalystėje.
Kur palaidotas Pilypas II?
Y. Maniatisas sako, kad tyrėjų komanda nėra tikra, kur palaidotas Pilypas II. Daugelis mokslininkų teigia, kad Verginoje esančiame II kape saugomi jo kremuoti palaikai. Ankstesni kitų mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad II kapas yra „dviejų kamerų skliautinė kapavietė, rasta neatverta, su visomis nepažeistomis įkapėmis, kurioje palaidoti kremuoti vyro palaikai“, kuriam mirties metu buvo apie 44 metus, pažymi Y. Maniatisas. Tačiau jis pabrėžia, kad II kapas šiame darbe nebuvo tiriamas.
Trakų Demokrito universiteto fizinės antropologijos ir paleoantropologijos profesorius emeritas Antonisas Bartsiokasas – vienas iš tyrėjų, teigiančių, kad Pilypas II palaidotas I kapavietėje – teigia, kad jis ir kiti šios teorijos šalininkai į tai atsakys savo straipsnyje žurnale ir kol kas nenori daugiau komentuoti, rašo „Live Science“.