Net iki draudimo (kuris 1993 m. buvo panaikintas ne nėščioms moterims) moterys ir gyvūnų patelės nuolat nebuvo įtraukiamos į tyrimus – nes jų hormonų kiekio svyravimai buvo laikomi sudėtingu duomenų triukšmu. Duomenys apie moteris vis dar dažnai ekstrapoliuojami iš tyrimų, atliktų su vyriškos lyties gyvūnais.
Tokio neįtraukimo kaina yra aiški: dėl to iškreiptas mūsų supratimas apie sveikatą ir ligas, o apie ligas, kuriomis dažniausiai serga moterys, esame apgailėtinai prastai informuoti, rašo „New Scientist“.
Klasikinis to pavyzdys – 2013 m., praėjus daugiau nei 20 metų po to, kai buvo patvirtintas miegoti padedantis vaistas zolpidemas, FDA perpus sumažino rekomenduojamą dozę moterims – nes paaiškėjo, kad jos labiau nei vyrai jaučia mieguistumą dienos metu, kas nulėmė daugiau incidentų kelyje, vairuojant.
Pasiekta pažangos. Mokslininkai vis dažniau lytį laiko svarbiu biologiniu kintamuoju, todėl neseniai paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, moterims du kartus dažniau nei vyrams diagnozuojama depresija ir kad jos serga širdies ir kraujagyslių ligomis esant mažesniam kraujospūdžiui.
Tačiau vis dar yra ką veikti. Nors daugelis finansuotojų dabar reikalauja, kad moksliniai tyrimai apimtų abiejų lyčių atstovus, tokioms ligoms, kurios dažniausiai pasireiškia moterims – kaip migrena, endometriozė ir priešmenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDD) – ir toliau skiriama daug mažiau lėšų. Tai, kad dėl hormonų ir jų poveikio tyrimai tampa sudėtingesni, turėtų būti priežastis investuoti daugiau, o ne mažiau, rašo „New Scientist“.