2021 m. pora fosilijų mėgėjų entuziastų, tyrinėdami Brokeno upės pakrantę netoli Mansfildo Viktorijos valstijoje, rado maždaug 40 cm skersmens smiltainio plokštę su trimis pėdsakais, kuriuos, atrodo, padarė tos pačios rūšies tetrapodai – keturkojai gyvūnai. Dviejuose iš jų matyti penkių pirštų su išlenktais nagais požymiai.
Į fosiliją atkreipė dėmesį Johnas Longas iš Flinderso universiteto (Australija) ir jo kolegos, kurie nustatė, kad akmens plokštė datuojama maždaug 356 mln. metų. Tai yra daugiau nei 35 mln. metų anksčiau nei ankstesnės seniausios fosilijos su nagų žymėmis, rastos Naujojoje Škotijoje, Kanadoje.
„Šiuose naujuose pėdsakuose matome gražias, penkiapirštes kojas ir kabliukų formos nagus“, – sako J. Longas. Pasak jo, tai „neabejotinas ženklas“, kad tai buvo amniotas – būtybė, kurios jaunikliai vystosi amniotiniame skystyje. Šiai kategorijai priskiriami tie gyvūnai, kurie auga kiaušinio viduje, kaip ropliai – arba kūno viduje, kaip žinduoliai, įskaitant žmones.
Tai taip pat paneigia galimybę, kad gyvūnas buvo amfibija, sako mokslininkas. Manoma, kad pirmieji keturkojai sausumos gyvūnai buvo varliagyviai, tačiau jų jaunikliai turėjo pereiti lervos stadiją, todėl turėjo grįžti į vandenį, o ne nugyventi visą savo gyvenimo ciklą sausumoje. „Nė vienas iš pirmųjų varliagyvių neturi gerai išsivysčiusių nagų pirštų galuose“, – sako J. Longas.
Tai reiškia, kad fosiliniai pėdsakai greičiausiai yra ankstyviausias žinomas roplio, gyvenusio sausumoje, pavyzdys. „Tai buvo labai svarbus evoliucijos posūkis, nes turėdami kiaušinį su kietu lukštu amniotai neprivalėjo grįžti ir daugintis vandenyje, – aiškina tyrėjas. – Vietoje to jie galėjo įsiveržti į sausumą, užkariauti žemynus“.
Kitas įrodymas, leidžiantis manyti, kad pėdsakai atsirado sausumoje, o ne vandenyje, yra tai, kad ant mažos plokštės yra lietaus lašų pėdsakų, sako Longas. Nors tyrėjai vis dar atsargūs, jie 99 proc. įsitikinę, kad tai ankstyvasis roplys.
Blake’as Dicksonas iš Naujojo Pietų Velso universiteto Sidnėjuje sako, kad iš nuotraukų ir analizės įsitikinęs, jog fosilinius pėdsaku paliko gyvūnai, turintys nagus. „Tai ankstyviausias mums žinomas pažangaus sausumos judėjimo įrodymas“, – sako jis.
Tačiau du tyrėjai – Stevenas Salisbury ir Anthony Romilio iš Kvinslendo universiteto (Australija) – sako, kad nors naujoji fosilija yra neabejotinai svarbus radinys, jiems kyla klausimų, ar nagai yra tikri nagai, o ne tik smailūs pirštai.
„Šis atradimas priklausomas nuo nagų, – sako A. Romilio. – Jie remiasi tuo, kad tai yra nagų žymės, kad galėtų tęsti savo tyrimą. Jei tai yra nagų žymės, tuomet reikia nusiimti kepurę, nes toks radinys būtų nepaprastas.“ J. Longas teigia, kad jo nuomone, yra aišku, jog pėdsakai palikti nagų.
S. Salisbury taip pat teigia, kad tai, jog ant plokštės užfiksuoti lietaus lašai, kai paviršius buvo veikiamas oro, dar nereiškia, kad pėdsakai tikrai atsirado tuo pačiu metu – nes vandens lygis galėjo pakilti ir nuslūgti.
Tačiau J. Longas nesutinka. „Mes parodome, kad lietaus lašai krito ir paliko ant paviršiaus įspaudus. Tada gyviai ėjo per jį, palikdami ryškius atspaudus ant lietaus lašų. Lietaus lašus sunku išsaugoti po vandeniu, po to, kai upė pakyla, kai vanduo nuteka“, – teigia jis.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature“.
Parengta pagal „New Scienitst“.