Mikroplastikai ir dar mažesni nanoplastikai greičiausiai cirkuliuoja mūsų kraujyje ir kaupiasi organuose – pavyzdžiui, plaučiuose ir kepenyse.
Dabar naujame tyrime mokslininkai ieškojo ryšio tarp mikroplastikų ir širdies priepuolių bei insulto rizikos.
Tyrimui vadovavęs Naujosios Meksikos universiteto medicinos mokslininkas dr. Rossas Clarkas ir jo komanda išmatavo mikroplastiko ir nanoplastiko kiekį pavojingose riebalinėse nuosėdose, kurios gali kauptis arterijose, užblokuoti kraujo pratekėjimą ir sukelti insultą ar infarktą.
R. Clarkas yra kraujagyslių chirurgas, o ne mikroplastikų specialistas. Tačiau idėja atlikti šį tyrimą jam kilo pokalbio su kolega Matthewu Campenu, kuris neseniai sužinojo, kad žmogaus smegenyse yra šaukštas plastiko.
„Mes supratome, kad tikrai nėra daug duomenų apie nanoplastikus ir mikroplastikus kraujotakos sistemoje – bei pačiose kraujagyslėse“, – sakė R. Clarkas.
Ankstesni tyrimai parodė, kad žmonės, kurių arterijų nuosėdose yra mikroplastiko, turi didesnę riziką patirti infarktą ar insultą arba mirti.
Norėdamas ištirti, kodėl taip yra, R. Clarkas ištyrė 48 žmonių miego arterijų – poros didžiulių kraujagyslių kakle, kurios kraują transportuoja į smegenis – mėginius.
Palyginus su sveikomis arterijomis, kuriose neaptikta jokių nuosėdų, arterijose, kuriose buvo nuosėdų, plastiko kiekis buvo net 16 kartų didesnis – ir tai nustatyta žmonėms, kurie nejautė jokių ligos simptomų. Žmonių, kurie patyrė insultą, praeinantį smegenų išemijos priepuolį ar regos praradimą, arterijų sienelėse buvo 51 kartą daugiau plastiko.
R. Clarko komanda kaitino nuosėdų sankaupų mėginius iki daugiau nei 500 laipsnių Celsijaus, kad plastiko polimerai išgaruotų ir susiskaidytų į mažesnes organines molekules, kurias galima identifikuoti ir išmatuoti pagal jų masę bei kitas savybes.
Dabar R. Clarkas bando gauti finansavimą tolesniems mikroplastikų ir kraujagyslių sienelių imuninių ląstelių sąveikos tyrimams. Jis tikisi, kad šie tyrimai bus atliekami ne tik su miego arterijomis. Taip pat jis tikisi atlikti tyrimus ir su gyvūnais, kad išsiaiškintų priežastis ir pasekmes.
„Beveik viskas, ką žinome apie mikroplastikus žmogaus organizme, nesvarbu, kur žiūrėtumėte, gali būti apibendrinta taip: jie yra, ir mums reikia toliau tirti, ką jie daro, jei iš viso ką nors daro“, – sakė R. Clarkas.
Šis tyrimas dar nebuvo peržiūrėtas ekspertų, tačiau R. Clarkas sako, kad planuoja jį pateikti publikuoti recenzuojamame moksliniame žurnale vėliau šiais metais – po to, kai patvirtins kai kuriuos savo rezultatus.
Tyrimo rezultatai buvo pristatyti balandžio 22 d. Amerikos širdies asociacijos „Vascular Discovery Scientific Sessions“ konferencijoje.
Parengta pagal „Business Insider“.