Estijos Tartu universiteto mokslininkė Kätlin Anni ir jos kolegos įsigilino į Estijos biobanko duomenis ir atliko, jų teigimu, bene išsamiausią ir kruopščiausią tyrimą apie pasitenkinimo darbu skirtumus.
Duodami kraujo biobanko projektui, visi dalyviai užpildė anketą, kurioje buvo klausiama apie jų darbą, atlyginimą, asmenybę ir pasitenkinimą įvairiais gyvenimo aspektais.
K. Anni ir jos kolegos, remdamiesi šia informacija, įvertino įvairius darbus ir nustatė, kad labiausiai pasitenkinimą patiria dvasininkai, įvairios medicinos profesijos ir rašymas. Mažiausiai pasitenkinimo žmonėms teikia darbas virtuvėje, transporto, sandėliavimo ir gamybos srityse, taip pat apklausų vykdytojo ar pardavėjo darbas.
Vertinant bendrą pasitenkinimą gyvenimu – o ne tik jausmus, susijusius su karjera – medicinos specialisto, psichologo, specialiųjų poreikių mokytojo, metalo apdirbimo staklių operatoriaus ar laivų inžinieriaus darbai buvo įvertinti labai gerai – priešingai nei apsaugos darbuotojo, apklausų vykdytojo, padavėjo, pardavėjo, pašto kurjerio, dailidės ar chemijos inžinieriaus darbai.
Atrodo, kad pasitenkinimą lemia įvairūs veiksniai, tačiau galbūt keista, kad didesnės pajamos ir darbo vietos prestižas su pasitenkinimu stipriai nesusiję.
„Tikėjausi, kad darbo prestižas bus labiau susijęs su pasitenkinimu, bet buvo tik nedidelis ryšys, – sako K. Anni. – Darbas, kuriame jaučiamas didesnis pasiekimų jausmas, yra susijęs su didesniu pasitenkinimu, o net ir žemesnio prestižo darbas gali būti gana patenkinantis.“
Pasak jos, mažą pasitenkinimą keliantys darbai dažnai buvo susiję su stresą sukeliančiu veiksniu – pavyzdžiui, labai struktūrizuotomis pareigomis ir didele atsakomybe: pavyzdžiui, vadovo pareigomis didelėje įmonėje. Tai taip pat galėtų paaiškinti, kodėl savarankiškai dirbantys asmenys vertino savo darbą labai gerai – nes šie žmonės turi nepriklausomybę arba galimybę reguliuoti savo darbo dienas, sako K. Anni.
Ji mano, kad šie bendri dėsningumai tikriausiai tinka ir kitur, tačiau teigia, kad reikėtų atsargiai vertinti rezultatus – nes Estijoje gali egzistuoti kultūrinės normos, darančios įtaką žmonių darbo patirčiai.
Tyrimas publikuotas „PsyArXiv“.
Parengta pagal „New Scienist“.