Ar įsivaizduojate krokodilą, plūduriuojantį kurioje nors Lietuvos upėje? Nors šiandien tai skamba neįtikėtinai, prieš milijonus metų šie tropikų plėšrūnai galėjo būti įprasti mūsų regiono gyventojai.

Kaip portalui Lrytas pasakojo geomokslininkas, Vilniaus universisteto geologijos profesorius Andrejus Spiridonovas, nauji geologiniai radiniai leidžia manyti, kad paskutiniai krokodilai Lietuvoje gamtinėmis salygomis gyveno prieš maždaug 10 milijonų metų – mioceno epochos laikotarpiu. Be to, tuo metu čia gyveno ir daugiau neįprastų gyvūnų.

Krokodilų fosilijos šalia Lietuvos

Anot geomokslininko, prielaidą, kad mūsų regione gyveno krokodilai, patvirtina tiesioginės krokodilų liekanos, rastos Lenkijoje ir Čekijoje.

[[ge:lrytas:lrytas:18589184]][[ge:lrytas:lrytas:26831275]][[ge:lrytas:lrytas:28892657]]

„Ten, klintyse, buvo surasti krokodilų dantys ir osteodermos“, – sako jis, paaiškindamas, kad osteodermos – tai odos kaulai. Šie pupos formos kauliukai yra surandami krokodilo odoje ir sutvirtina dangą.

Nors Lietuvoje tokių pat krokodilų liekanų nerasta, A. Spiridonovas įsitikinęs, kad šie gyvūnai galėjo gyventi ir dabartinėje mūsų šalies teritorijoje. Tokį teiginį jis grindžia tuo, kaip prieš milijonus metų atrodė kraštovaizdis ir kokios gamtinės sąlygos čia vyravo.

Pasak VU profesoriaus, mioceno epochoje nuo dabartinės Vokietijos iki Kazachstano driekėsi milžiniškas vandens telkinys – Paratetija. Lenkija buvo šio telkinio pakraštyje, o per dabartinę Lietuvos teritoriją tekėjo upės, įsiliejančios į jį.

„Kiek yra žinoma, šitie krokodilai buvo gėlavandeniai. Jie buvo surasti deltinėse nuogulose – tad faktiškai jie buvo atnešti upių. Upės tuo metu tekėjo iš šiaurės ir iš pietų – nuo Karpatų kalnų ir iš Šiaurės Europos lygumų į Paratetiją. Dalis tų upių prasidėjo dabartinėje Baltarusijoje, dalis turėjo prasidėti Lietuvoje. Iš mioceno yra žinoma ir Lietuvoje upinių kvarcinio smėlio nuogulų Anykščiuose. Tai ta pati paleogeografinė sistema. Todėl ir teigiu, kad, atsižvelgiant į visas aplinkybes, krokodilai turėjo egzistuoti ir čia“, – dėsto A. Spiridonovas.

Jis priduria, šie nauji radiniai – šiauriausi mioceno krokodilų pėdsakai – buvo aptikti 51-oje šiaurės platumoje. Tuo tarpu Vilnius yra 54-oje platumoje – o tai, anot geomokslininko, yra labai mažas atstumas.

Be to, ir klimatas tuo metu regione buvo pakankamai šiltas, kad krokodilai galėtų čia gyventi.

[[ge:lrytas:lrytas:38083824]]

Palankios klimato sąlygos

Kaip tikina A. Spiridonovas, mioceno epochoje klimatas Europoje buvo žymiai šiltesnis nei dabar.

„Temperatūra buvo vidutiniškai 3 – 4 laipsniais šiltesnė. Pagal žiedadulkes yra žinoma, kad čia augo įvairūs spygliuočiai, kurie šiuo metu Europoje yra visiškai išnykę – pavyzdžiui, cūgės arba pocūgės, taksodžiai arba pelkiniai kiparisai, sekvojos. Faktiškai klimatas turėjo būti panašus į Kalifornijos klimatą – ir augalija, tiesą sakant, panaši buvo“, – pasakoja mokslininkas.

Anot jo, tokios šiltos sąlygos buvo būtinos krokodilų išgyvenimui. Ir būtent klimatas nulėmė, kad krokodilai mūsų regione išnyko.

„Nuo mioceno periodo vidurio prasidėjo ilgalaikis globalus šalimas. Vyko vis smarkesni apledėjimai ir Europa tapo tiesiog per šalta daugeliui taksonų, kurie buvo prisitaikę gyventi tropinėse aplinkose“, – paaiškina A. Spiridonovas.

Vis dėlto krokodilai mūsų regione gyveno labai ilgai – iki savo išnykimo maždaug prieš 10 mln. metų.

[[ge:lrytas:lrytas:13641067]][[ge:lrytas:lrytas:27299186]][[ge:lrytas:lrytas:19205484]]

„Labai tiksliai sunku pasakyti, kada jie išnyko, bet tikėtina, kad prieš 10 milijonų metų – ar galbūt keliais milijonais metų vėliau. Ir tikėtina, kad jie čia gyveno ištisai nuo savo atsiradimo juros periode – kažkur apie 190 milijonų metų“, – tikina VU profesorius.

Krokodilai iš praeities

Beje, krokodilai, kurie kadaise gyveno Lietuvos teritorijoje, tikėtina, gerokai skyrėsi nuo šiuolaikinių rūšių. Pasak A. Spiridonovo, šie gyvūnai greičiausiai priklausė dabar jau išnykusioms krokodilų grupėms.

„Tikėtina, kad tai buvo kitokia krokodilų grupė. Buvo analizuojama, į ką labiausiai panašūs rasti dantys ir osteodermos, ir manoma, kad jie galėjo priklausyti seniau Europoje gyvenusiems krokodilams – vadinamiesiems diplocinodonams. Galbūt jie giminingi Šiaurės Amerikoje šiandien gyvenantiems aligatoriams, o gal apskritai tai buvo šalutinė krokodilų atšaka, tolimai gimininga visiems šiuolaikiniems tebeegzistuojantiems krokodilams“, – teigia geomokslininkas.

Kiti egzotiniai gyvūnai regione

Krokodilai nebuvo vieninteliai išskirtiniai gyvūnai – anot A. Spiridonovo, mioceno epochos metu šiame regione klestėjo labai gausi žinduolių fauna.

„Yra žinoma, kad tuomet čia gyveno elniai, įvairios antilopės, dykaragiai žinduoliai, įvairūs karvių giminaičiai bei skirtingų rūšių žirafos. Taip pat – daugybė paukščių: įvairūs flamingai, pelikanai ir kitos rūšys.“

Pasak mokslininko, gamtinė aplinka galėjo priminti dabartinės Afrikos savanas, tik būti dar įvairesnė. Be to, tuo metu regione gyveno ir daug stambių plėšrūnų bei kitų egzotinių gyvūnų.

[[ge:lrytas:lrytas:38083801]]

„Pavyzdžiui, įvairios kardadantės katės, meškavilkiai, amficijonai ir visiškai egzotiški, jokių dabartinių analogų neturintys chalikoterai – arklių giminaičiai, kurie primena arklio ir gorilos hibridą. Taip pat įvairūs drambliai ir raganosiai. Daug labai įvairių gigantiškų, egzotiškų gyvūnų. O viską supo, kaip minėjau, sekvojų miškai“, – pasakoja A. Spridonovas.

Kada Lietuvos gamtoje paskutinį kartą gyveno krokodilai?