Naminės katės (Felis catus) kvapą naudoja bendraudamos tarpusavyje ir medžiodamos, tad joms tai yra svarbus pojūtis. O naujajame tyrime, gegužės 28 d. paskelbtame žurnale „PLOS One“, mokslininkai pirmą kartą patikrino, ar katės gali atskirti skirtingus žmones pagal kvapą.
Tyrėjai nustatė, kad katės ilgiau uostinėjo nepažįstamo žmogaus kvapą nei savo šeimininko kvapą – o tai rodo, kad mūsų augintiniai atpažįsta pažįstamus žmones ir daugiau energijos skiria nepažįstamų žmonių kvapams pažinti.
„Trumpesnis uostinėjimo laikas rodo, kad katės, susidūrusios su savo globėjo kvapu, greitai jį atpažįsta ir eina toliau, – „The Conversation“ rašė tyrime nedalyvavusi Australijos Adelaidės universitete kačių elgseną tyrinėjanti dr. Julia Henning. – Tačiau priėjus prie nepažįstamo žmogaus kvapo mėginių, katės uostinėjo ilgiau, naudodamosi geresniu uoslės pojūčiu rinkdamos informaciją apie kvapą.“
Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad katės atpažįsta savo šeimininkų balsus ir skiria pažįstamus ir nepažįstamus žmonių veidus – nors tai joms sekasi ne taip gerai kaip šunims. Katės taip pat gali pastebėti savo šeimininko emocinės būsenos pokyčius – kai kuriuos iš jų jos atpažįsta pagal kūno kvapą. Tačiau iki šio naujausio tyrimo mokslininkai nežinojo, kiek katės gali atpažinti skirtingus žmones vien iš kvapo.
Atlikdami naująjį tyrimą mokslininkai katėms pateikė tris plastikinius mėgintuvėlius: vieną su šeimininko kvapu, kitą – su nepažįstamo žmogaus kvapu ir trečią – be jokio žmogaus kvapo, kuris buvo kontrolinis. Kvapų mėginius mokslininkai surinko iš po pažasties, iš už ausies ir iš kojos tarpupirščių.
Išvados, kad katės ilgiau uostinėja nepažįstamo žmogaus kvapą nei savo šeimininko (arba kontrolinės grupės), atitinka ankstesnius tyrimus apie kačių elgesį užuodžiant kvapus. Pavyzdžiui, nujunkyti kačiukai ilgiau uodžia nepažįstamos katės kvapą nei savo motinos – taigi egzistuoja ryšys tarp kvapo trukmės ir pažįstamumo.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad katės ne tik ilgiau uodė kvapus, bet ir dažniau uostinėjo nežinomus kvapus pirmiausia dešine šnerve, o tik po to perėjo prie kairės šnervės. Ši šnervių pirmenybė rodo, kad katės skirtingoms užduotims atlikti naudoja skirtingas smegenų puses – o tai, kaip nustatė mokslininkai, būdinga ir šunims, žuvims bei kai kuriems kitiems gyvūnams, teigiama tyrime.
Nors naujosios išvados rodo, kad katės gali bent jau atskirti pažįstamus ir nepažįstamus žmones, mokslininkai vis dar nežino, ar katės gali atskirti konkrečius joms pažįstamus žmones.
„Šiame tyrime buvo naudojami tik pažįstamų ir nepažįstamų asmenų kvapų stimulai, – BBC sakė tyrimo bendraautorius, Tokijo žemės ūkio universiteto (Japonija) profesorius Hidehiko Uchiyama. – Reikėtų atlikti elgsenos eksperimentus, kurių metu katėms būtų pateikiami keli žinomų asmenų kvapų stimulai, ir mums reikėtų rasti specifinius kačių elgesio modelius, kurie pasireiškia tik reaguojant į šeimininko kvapą.“
Parengta pagal „Live Science“.