„Todėl man visada patiko sodinimo kartu su kitais augalais koncepcija – senas įsitikinimas, kad tam tikri augalai, auginami šalia esamų kultūrų, gali padidinti atsparumą kenkėjams, derlių ir net skonį. Tačiau man, kaip skeptiškai nusiteikusiam mokslininkui, įdomu, kiek šie teiginiai iš tiesų yra pagrįsti. Patyrinėkime šią temą“, – leidinyje „New Stientist“ rašo botanikas.
Jis pasakoja, kad nagrinėti mokslinius duomenis apie tokį sodinimą kartu yra sunku dėl to, kad nurodoma labai daug teiginių apie jo naudą – todėl jis pats ėmėsi tik labiausiai paplitusio teiginio, kad pomidorų derlius ir skonis pagerėja auginant juos kartu su aromatinėmis žolelėmis – pavyzdžiui, bazilikais.
„Man pavyko rasti septynis [mokslinius] straipsnius, kuriuose buvo bandoma patikrinti šią hipotezę, ir visų jų išvados buvo gana nuoseklios. Pavyzdžiui, atrodo, kad aromatinės žolės – pavyzdžiui, serentis, dar žinomas tagetės pavadinimu – labai sumažina dviejų baisiausių pomidorų kenkėjų – nematodų ir baltasparnių – antplūdį.
Tai nėra visiškai netikėta. Buvo užfiksuotas serenčių gebėjimas apsisaugoti nuo plėšrūnų gaminant lakiuosius junginius, turinčius kenkėjus atbaidančių savybių, pvz., limoneną (molekulė, suteikianti citrinos žievelės kvapą). Tai, kad bandymai parodė, jog panašų poveikį turi ir kiti limoneną gaminantys augalai – pavyzdžiui, bazilikai – bet ne nearomatiniai augalai – pavyzdžiui, garstyčios – galima laikyti dar vienu šios idėjos patvirtinimu.
J. Wongą Stebina tai, kad šis akivaizdus apsauginis poveikis nuo kenkėjų ne visada pasireiškė didesniu derliumi. Kai kurių tyrimų metu nustatyta, kad auginant pomidorus kartu su prieskoninėmis žolelėmis, derlius padidėja iki 59 procentų, tačiau auginant juos šalia pipirmėčių derlius gali sumažėti 6,7 procento.
Tyrėjai tokį rezultatą aiškino tuo, kad žolelės konkuruoja su pomidorais dėl maistingųjų medžiagų, šviesos ir vandens, o tai atsveria bet kokį kenkėjų žalos sumažinimą. (Visi, kurie kada nors augino pipirmėtes, žino, kad šių mėtų pomėgis užgožti viską yra milžiniškas, pastebi mokslininkas).
O kaip dėl skonio? Šį aspektą tyrė palyginti nedaug bandymų, tačiau tų, kurie buvo atlikti, rezultatai gana nuviliantys. Trijuose tyrimuose, kuriuos J. Wongui pavyko rasti, nebuvo pastebimo skonio skirtumo – nei pagal objektyvius kiekybinius rodiklius – pavyzdžiui, cukraus ar rūgštingumo lygį – nei pagal subjektyvius rodiklius – pavyzdžiui, skonio testo balus.
Apibendrinant galima pasakyti, kad pridėjus įvairių kvapiųjų žolelių iš tiesų sumažės rizika, kad jūsų pomidorai gali nukentėti nuo kenkėjų. O jei nesirinksite itin gyvybingų kartu sodinamų augalų – pavyzdžiui, mėtų – jie taip pat gali padidinti derlių. Tačiau neatrodo, kad dėl to pomidorai įgautų geresnį skonį – bet nors turėsite daugybę žolelių, kurias galėsite patiekti kartu su pomidorais. Tai, ko šie augalai palydovai nenuveiks jūsų sklype, tikrai padarys jūsų lėkštėje, juokauja J. Wongas.
Parengta pagal „New Scientist“.