Parduotuvių kvitai – pavojus sveikatai? Specialistas paaiškino, kodėl neima jų į rankas

Tyrėjai – tokie kaip dr. Leonardas Trasande – žino, kad šios medžiagos slypi net ir netikėtose vietose – pavyzdžiui, kvituose iš parduotuvių, degalinių, restoranų ar drabužių parduotuvių.

„Mes nelaikome terminio popieriaus kvitų plastikiniais, tačiau tas blizgus paviršius – tai polimero sluoksnis“, – aiškina pediatrijos profesorius ir aplinkos poveikio sveikatai tyrėjas iš Niujorko universiteto L. Trasande.

Pagrindinis jo priekaištas dėl kvitų – tai, kokią įtaką žmogaus odai daro tas plastikinis polimeras.

„Ten, kur yra plastiko, – pridūrė jis, – ten yra ir pavojingų cheminių medžiagų.“

Kai tik įmanoma gauti kvitą el. paštu ar SMS žinute, L. Trasande visada renkasi tokią alternatyvą.

Kvitai dažniausiai spausdinami ant terminio popieriaus – tai speciali medžiaga, kuri reaguoja į šilumą ir leidžia greitai bei pigiai spausdinti čekius restoranuose ar parduotuvėse.

Problema ta, kad šiame terminiame popieriuje paprastai yra bisfenolių – cheminių medžiagų, plačiai naudojamų plastiko gamyboje.

Labiausiai žinomas iš jų – BPA (bisfenolis A), kuris siejamas su širdies ligomis, sumažėjusiu vaisingumu, krūties ir prostatos vėžiu, o vaikams – su astma ir neurologiniu vystymusi. Per pastarąjį dešimtmetį JAV BPA palaipsniui atsisakyta naudoti – taip pat ir kvituose.

Tačiau tyrimai rodo, kad gamintojai dažnai BPA pakeičia artimu junginiu – BPS (bisfenoliu S), kurį Europos Sąjungoje draudžiama naudoti maisto pakuotėse, o Kalifornijoje jis pripažintas reprodukcijai pavojinga medžiaga ir siejamas su krūties vėžiu.

Naujausi tyrimai rodo, kad palietus kvitą, padengtą BPS, ši toksiška medžiaga gali labai greitai prasiskverbti per odą ir patekti į organizmą.

Šiemet ne pelno siekianti organizacija „Center for Environmental Health“ (CEH) ištyrė 32 pagrindinių JAV prekybos tinklų kvitus. Paaiškėjo, kad vos 10 sekundžių lietimosi prie kvito pakanka, jog žmogus gautų tokį kiekį BPS, kuris Kalifornijoje jau reikalautų įspėjimo pagal įstatymą, įpareigojantį informuoti apie didelį cheminių medžiagų, sukeliančių vėžį ar žalą vaisingumui, poveikį. Balandžio mėnesį CEH pateikė teisinį įspėjimą visoms 32 įmonėms.

„Cheminės medžiagos, naudojamos plastikuose, turi būti atsakingai ištirtos dėl poveikio sveikatai, – pabrėžė L. Trasande. – Jei jos pripažintos toksiškomis, turėtume rinktis saugesnes alternatyvas.“

Jo nuomone, elektroniniai kvitai – tai „svarbus žingsnis pirmyn“.

Po bisfenoliais slypi pagrindinė problema – plastikas. Nors L. Trasande teigia, kad turime daug tvirtų duomenų apie plastikuose esančių cheminių medžiagų poveikį sveikatai, vis daugiau nerimo kelia nauji tyrimai apie paties plastiko plitimą žmogaus organizme.

Plastikiniai daiktai, kurie supa mus visus namuose, darbo vietose, mokyklose ir net lauke, išskiria smulkias daleles, vadinamas mikroplastikais arba, kai jie labai maži, nanoplastikais.

Tokios mikrodalelės kaupiasi žmogaus organizme. Jos aptiktos beveik visuose žmogaus audiniuose, kuriuos tyrė mokslininkai – nuo smegenų iki arterijų sienelių. Nors jų poveikis sveikatai dar nėra iki galo ištirtas, tačiau jie siejami su lėtiniu uždegimu, plaučių ir storosios žarnos vėžiu, reprodukcinės sveikatos problemomis, širdies priepuolio ir insulto rizika.

„Yra ribos, ką šiuo atveju galime kontroliuoti, – sakė L. Trasande. – Tačiau egzistuoja daug būdų, kaip sumažinti pavojingų medžiagų, ypač mikroplastikų ir nanoplastikų, patekimą į organizmą.“

Vienas iš jų – atsisakyti popierinių kvitų. Vis dėlto, anot L. Trasande, vien individualių sprendimų nepakanka – pasaulis turi sumažinti plastiko gamybą apskritai.

JT Aplinkos programa prognozuoja, kad iki 2060 m. plastiko gamyba gali patrigubėti, jei niekas nepasikeis.

L. Trasande įsitikinęs, kad padėtų pasaulinės sutarties dėl plastiko taršos mažinimo pasirašymas. „Reuters“ duomenimis, Jungtinės Tautos ketina atnaujinti derybas dėl tokios sutarties šių metų rugpjūtį.