Kūgio formos moters kaukolė atskleidė, kad mirtis ištiko dėl smūgio plačiabriauniu daiktu, kuris staigiai nutraukė jos trumpą gyvenimą. Tačiau nežinoma, ar smūgis buvo tyčinis.
„Žinome, kad ši moteris patyrė lūžį paskutinėmis gyvenimo akimirkomis, tačiau neturime jokių tiesioginių įrodymų, leidžiančių teigti, kad kažkas jai smogė tyčia“, – sako tyrimo pagrindinis autorius ir priešistorės archeologas iš Tarbiat Modares universiteto Irane Mahdi Alirezazadehas.
M. Alirezazadehas ir to paties universiteto archeologijos profesorius Hamedas Vahdati Nasabas gegužės 22 d. žurnale „International Journal of Osteoarchaeology“ paskelbtame tyrime išsamiai išanalizavo vario amžiaus skeletą iš Chega Sofla kapinyno.
Chega Sofla yra penktojo tūkstantmečio prieš mūsų erą archeologinė vietovė vakarų Irane, Persijos įlankos šiauriniame pakraštyje. Šioje priešistorinėje kapavietėje yra ir pavienių palaidojimų, ir bendrų kapų, kurie gali būti šeimos kapai. Pasak M. Alirezazadeho, ši vietovė buvo gyvenama maždaug 4700–3700 m. pr. m. e. – tai buvo „turtingas įvykiais tūkstantmetis“.
„Žmonės turėjo šventyklas, tikėjimo sistemas, didelius pastatus ir statinius“, – pasakoja M. Alirezazadehas. Jis nurodo, kad laikotarpio pabaigoje atsiranda raštas ir prasideda urbanizacija.
Daugiau nei dešimtmetį Zohreho priešistorės projekto tyrėjai, vadovaujami archeologo Abbaso Moghaddamo, kasinėjo ir tyrinėjo Chega Soflą. Ten jie aptiko seniausių pasaulyje mūrinių kapų konstrukcijos pavyzdžių – ir daugiau nei dešimt pailgų kaukolių. Viena iš neįprastų kaukolių turėjo smurto požymį – trikampį skilimą išilgai kairės galvos pusės.
Naujajame tyrime tyrėjai išsamiai aprašė traumą, kuri maždaug prieš 6200 metų pražudė jauną moterį, dabar vadinamą BG1.12.
Vaikystėje jaunai moteriai buvo atliktas kaukolės perrišimas, kai auganti vaiko kaukolė apvyniojama audiniu, siekiant tyčia pakeisti jos formą. Daugelį metų trunkantis kaukolės sutvarstymas lemia pailgą, beveik kūgio formos galvą. Chega Sofla kapinėse žmonės su kaukolės modifikacija ir be jos buvo palaidoti greta vienas kito.
M. Alirezazadehas ir H. V. Nasabas naudodamiesi kompiuterinės tomografijos tyrimais identifikavo BG1.12 kaukolės lūžį ir atidžiau išnagrinėjo kaukolės kaulų storį ir kaulų kempininės dalies, kuri amortizuoja smūgius, storį. Jie nustatė, kad kaulai ir jų kempininė dalis buvo plonesni nei įprastai – kaip ir galima būtų tikėtis žmogaus, kurio kaukolė buvo dirbtinai modifikuota, atveju. Dėl to, kaip rašoma tyrime, jos kaukolės gebėjimas atlaikyti išorines jėgas – pavyzdžiui, trauminį smūgį – greičiausiai buvo silpnesnis nei įprastos, nemodifikuotos kaukolės.
BG1.12 kaukolės trikampio formos lūžis, kurį nustatė tyrėjai, tęsėsi nuo priekinės iki kairės galvos pusės. „Paskutinėmis akimirkomis į šios jaunos moters kaukolę smogė intensyvi jėga, kurią sukėlė platų kraštą turintis daiktas“, – rašo tyrėjai. Neaišku, ar ją nužudė kas nors kitas, ar sužalojimą ji patyrė nelaimingo atsitikimo metu.
„Reikėtų pažymėti, kad smūgis buvo toks stiprus, kad būtų sulaužęs ir normalią, nemodifikuotą kaukolę“, – sakė N. Alirezazadehas. Pasak jo, Chega Sofloje rasta dar viena skilusi kaukolė, tačiau ji nebuvo tyčia modifikuota. „Taigi, kaukolės lūžių negalime priskirti tik modifikuotoms kaukolėms“, – sako mokslininkas.
Kadangi ši jauna moteris buvo palaidota kartu su daugybe kitų žmonių bendrame kape, likusi jos skeleto dalis nebuvo identifikuota – o tai trukdo toliau tirti jos paskutines akimirkas, rašo „Live Science“.