Naujame tyrime nustatyta, kad tarp amerikiečių, gimusių po 1945 metų, smarkiai išaugo apendikso vėžio atvejų skaičius, o ryškiausias šios ligos šuolis užfiksuotas tarp vyresnių tūkstantmečio kartos atstovų.
Kaip nurodo JAV Nacionalinis vėžio institutas, apendikso vėžys yra itin reta liga – kasmet ja suserga tik 1–2 žmonės iš milijono.
Nors daugiausia atvejų nustatyta tarp vyresnių tūkstantmečio kartos atstovų, tačiau Vanderbilto universiteto medicinos centro (JAV) mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad apendikso adenokarcinomos (AA) atvejų skaičius tarp gimusiųjų apie 1980 m. padidėjo daugiau nei tris kartus, o tarp gimusiųjų apie 1985 m. – net keturis kartus.
Mokslininkai mano, kad šiai didesnės rizikos gimimo grupei senstant, AA atvejų skaičius ateityje tik augs.
Tyrimo pagrindu buvo naudoti Nacionalinio vėžio instituto SEER (angl. Surveillance, Epidemiology, and End Results) programos duomenys. Tyrėjai analizavo 20 metų ir vyresnių asmenų AA atvejus laikotarpiu nuo 1975 iki 2019 metų. Iš viso išnagrinėta 4858 patvirtinti atvejai.
Remiantis Klivlando klinikos (JAV) duomenimis, lytis ir amžius yra svarbūs rizikos veiksniai apendikso vėžiui: moterims ši liga nustatoma dažniau, taip pat ir vyresniems nei 50 metų asmenims.
Kiti rizikos veiksniai – rūkymas, onkologinių ligų atvejai šeimoje bei tam tikros sveikatos būklės, tokios kaip atrofinis gastritas (lėtinis skrandžio gleivinės uždegimas), piktybinė anemija (autoimuninė liga, veikianti raudonuosius kraujo kūnelius) ir Zolingerio – Elisono sindromas (navikai, sukeliantys opas skrandyje ir viršutinėje plonosios žarnos dalyje). Šios būklės siejamos su didesne apendikso vėžio rizika.
Apendikso vėžio simptomai gali būti labai įvairūs arba visai nepasireikšti.
Jei simptomai vis dėlto atsiranda, dažniausiai tai būna apendicito požymiai, pilvo pūtimas, skysčių kaupimasis pilvo ertmėje, padidėjusi liemens apimtis, skausmas pilvo ar dubens srityje, žarnyno veiklos pokyčiai, pykinimas ir vėmimas.
JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, bendrieji onkologinių ligų rizikos veiksniai yra alkoholio vartojimas, žmogaus papilomos virusas (ŽPV) ir nutukimas, kuris siejamas su padidėjusia 13 rūšių vėžio rizika.
Tarp jų – stemplės adenokarcinoma, krūties, storosios ir tiesiosios žarnos, gimdos, tulžies pūslės, skrandžop, inkstų, kepenų, kiaušidžių, kasos, skydliaukės, galvos smegenų dangalų (meningioma) vėžiai ir dauginė mieloma, rašo „Newsweek“.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Annals of Internal Medicine“.