„Žmonės intuityviai galvoja, kad atmintis yra tai, ką galime prisiminti ir apie ką galime kalbėti poetiškai, – sako Jeilio universiteto atstovas Nickas Turk-Browne, kuris šiame tyrime nedalyvavo. – Tačiau didžiąją savo dienų dalį praleidžiame ne sėdėdami ir prisimindami praeitį. Mes dirbame, esame tėvais ar linksminamės, o mūsų atmintis daro nuolatinę įtaką mūsų elgesiui. Spėčiau, kad 95 proc. mūsų proto veikia tokiame šešėlyje“.
Mūsų prisiminimai gali būti apibrėžiami įvairiai. Vienas iš jų remiasi tuo, ką žmonės pasakoja – pavyzdžiui, prisimena, ką vakar valgė vakarienei arba kas nutiko per septintąjį gimtadienį. Kitas būdas – pagal išliekamąjį smegenų ląstelių ir jungčių modelį ar grandinę, vadinamą engrama, kuri yra biologinis prisimintos patirties atvaizdas.
Daugelis tyrėjų mano, kad kai ką nors pamirštame, su tuo prisiminimu susijusi engrama išnyksta. Tačiau su pelėmis atlikti tyrimai rodo, kad užmiršti prisiminimai gali išlikti, tik jų negalima sąmoningai atgaminti.
Siekdami išsiaiškinti, ar pamirštus prisiminimus galima aptikti ir žmonių smegenyse, Berno universiteto (Šveicarija) mokslininkas Tomas Willemsas ir jo kolegos 40 žmonių privertė greitai pažvelgti į 96 poras paveikslėlių, sudarytų iš žmogaus veido ir daikto – pavyzdžiui, gitaros ar segtuvo.
Tada mokslininkai, naudodami didelės skiriamosios raiškos funkcinio magnetinio rezonanso tomografiją, stebėjo dalyvių smegenų aktyvumą atliekant testus, kurių metu jų buvo klausiama, ar jie anksčiau matė du suporuotus vaizdus. Testai buvo atliekami maždaug po 30 minučių ir po 24 valandų. Dalyviai taip pat galėdavo nurodyti, ar prisimena, kad du vaizdai buvo kartu, ar nėra tikri, ar prisimena, ar mano, kad pilnai atspėjo.
Atsakę, kad prisimena, jie abiejų testų metu 87 proc. atvejų pasirinko teisingą porą. Tie, kurie sakė, kad pamiršo, kuris paveikslėlis su kuriuo dera, teisingai pasirinko maždaug puse atvejų.
Dalyviai, kurie nebuvo tikri, ar prisimena, teisingai atspėjo 57 proc. atvejų po 30 minučių ir 54 proc. atvejų po 24 valandų. Tai, kad šie rezultatai buvo šiek tiek aukštesni, nei būtų galima tikėtis atsitiktinai, leidžia manyti, kad ši grupė iš tikrųjų galėjo prisiminti.
Kai spėjantieji pasirinko teisingą atsakymą, dešiniojoje hipokampo smegenų srityje buvo pastebėti tokie patys smegenų aktyvumo modeliai kaip ir tų, kurie prisiminė – o tai reiškia, kad pamirštų prisiminimų engramos išliko ir darė įtaką jų pasirinkimams.
Atliekant testus po 24 valandų, žmonių, kurie teigė, kad pamiršo, prisiminimų engramos liko hipokampe, o tų, kurie teigė, kad gali atsiminti, šios ir naujos engramos buvo neokortekso priekyje esančiame cinguliniame vingyje.
Prisiminimų perkėlimas į neokorteksą yra susijęs su jų prisiminimu, todėl mes tiksliai nežinome, ar jie yra prisiminimų priežastis, ar pasekmė, sako Amy Milton iš Kembridžo universiteto.
Tačiau tyrimo rezultatai atitinka pagrindinį atminties veikimo aprašymą, žinomą kaip standartinė konsolidavimo teorija, sako N. Turk-Browne'as, kuris teigia, kad prisiminimai iš pradžių sukuriami hipokampe. Po to miego metu jie atkuriami ir ilgam išsaugomi neokortekse ir kai kuriose kitose smegenų srityse.
Šis darbas rodo, kad gali būti atotrūkis tarp atminties, kurią mes sąmoningai pasiekiame, ir su ja susijusios engramos smegenyse, teigia N. Turk-Browne'as. „Tai tikrai įdomus įrodymas, kad hipokampe esantys prisiminimai gali daryti įtaką elgesiui“, – sako jis
„Iš esmės jie bando įrodyti, kad kai kurie prisiminimai nebūtinai turi būti atgaminami sąmoningai, kad vėliau darytų įtaką elgesiui“, – sako A. Milton. Ji nesistebi, kad gali egzistuoti pakankamai stiprus atminties pėdsakas, galintis daryti įtaką elgesiui mums sąmoningai to nesuvokiant. Ji pamini vadinamąjį praimingo reiškinį (angl. priming), kai pamatę ar išgirdę ką nors galime reaguoti tam tikru būdu, nesuvokdami, kodėl.
Tačiau, kaip teigia N. Turk-Browne’as, priminimas pasireiškia skirtingose smegenų dalyse – pavyzdžiui, prefrontalinėje žievėje, ir paprastai turi trumpalaikį, vos kelias sekundes ar minutes trunkantį poveikį.
Tyrimas paskelbtas „bioRxiv“.
Parengta pagal „New Scientist“.