Žmonių, turinčių Chiari formavimosi sutrikimą, kaukolės pagrindas yra mažesnis ir plokštesnis ties ta vieta, kur ji jungiasi su stuburu. Dėl to dalis smegenų – smegenėlės – yra įspraustos į stuburo kanalą kakle.
Manoma, kad pirmo tipo Chiari formavimosi ydomis – t. y. lengviausia forma – serga iki 1 iš 100 žmonių. Jos gali sukelti tokius simptomus kaip galvos ir kaklo skausmas, miego apnėja ir tirpimas, tačiau kai kuriems žmonėms niekada nepasireiškia jokie požymiai.
Maždaug prieš 15 metų Brazilijos Kampinaso valstybinio universiteto neurochirurgas Yvensas Barbosa Fernandesas pastebėjo, kad jo Chiari sutrikimą turinčių pacientų kaukolių pagrindas panašus į tą, kurį jis matė Europos muziejuose esančiuose neandertaliečių egzemplioriuose – ypač švelnus pakaušio kaulo nuolydis, kur yra smegenėlės. Nors neandertaliečių smegenys buvo didesnės nei šiuolaikinių žmonių, jos nuo kaktos ir per pagrindą buvo labiau pasvirusios atgal, todėl palyginti su apvalesnėmis šiuolaikinių žmonių kaukolėmis, buvo plokštesnės.
2013 m. Y. Barbosa Fernandesas paskelbė hipotezę, kurioje siūlė, kad Chiari kaukolės forma galėjo būti paveldėta iš išnykusių žmonių, kurie kryžminosi su Homo sapiens. „Pradėjau galvoti, kad Chiari sutrikimo atvejais buvo prarastas ryšys tarp antropologijos ir medicinos“, – sako jis.
Įkvėpta šio pasiūlymo, Kimberly Plomp iš Filipinų Dilimano universiteto ir jos kolegos, remdamiesi kompiuterinės tomografijos nuotraukomis, sukūrė skaitmeninius 46 žmonių, turinčių pirmojo tipo Chiari sutrikimą ir 57 žmonių, neturinčių Chiari sutrikimo, kaukolių 3D modelius. Jų atlikta išsami matematinė analizė patvirtino, kad Chiari sutrikimą turinčių žmonių kaukolės buvo mažesnės, su plokštesniu kampu ir labiau suspaustos smegenys kaukolės apačioje, kur yra smegenėlės.
Tada komanda ištyrė, kaip šios šiuolaikinės kaukolės dera su aštuonių iškastinių Homo neanderthalensis, Homo erectus, Homo heidelbergensis ir senovės Homo sapiens galvų skaitmeniniais modeliais.
Jie nustatė, kad neandertaliečių galvų kaukolės pagrindų matmenys buvo nepaprastai panašūs į šiuolaikinių žmonių, turinčių Chiari sutrikimą, o visų kitų senovinių kaukolių pagrindų matmenys buvo panašūs į šiuolaikinių žmonių, neturinčių Chiari sutrikimo, kaukolių pagrindus. „Tai išryškina mintį, kad tai yra neandertaliečių bruožai – ne tik ankstyvieji bruožai, – sako ji. – Atrodo, kad tai dar vienas būdas, kuriuo neandertaliečių genai gali daryti įtaką mūsų sveikatai – ir šiuo atveju neigiamą.“
Y. Barbosos Fernandeso nuomone, šis tyrimas yra svarus įrodymas, pagrindžiantis jo teoriją. „Tai logiška: jei kampas mažesnis, šiuolaikinio žmogaus smegenims lieka mažiau vietos, – sako jis. – Neturėjau mokslinio tyrimo, kad įrodyčiau savo hipotezę. Šis straipsnis yra didelis žingsnis link tokio įrodymo“.
Kitą žingsnį komanda tikisi žengti atlikdama Chiario apsigimimą turinčių žmonių DNR analizę ir ieškodama neandertaliečių genų, sako K. Plomp.
Manoma, kad kitų tipų Chiari apsigimimų – 2–4 tipų – priežastys yra kitokios. Antrasis tipas siejamas su sunkia spina bifida forma, o trečiasis ir ketvirtasis tipai yra labai reti ir gali kelti pavojų gyvybei.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Evolution, Medicine, and Public Health“.
Parengta pagal „New Scientist“.