Birželio pabaigoje dėl aukšto atmosferos slėgio „karščio kupolo“ Vakarų ir Vidurio Europoje buvo labai karšta: Londone temperatūra siekė beveik 35˚C, Paryžiuje 40˚C, o kai kuriose Ispanijos ir Portugalijos dalyse – net 46˚C laipsnius. Viduržemio jūros regione liepsnojo miškų gaisrai, Šveicarijoje ir Prancūzijoje buvo sustabdyti branduoliniai reaktoriai, o Italijos regionuose uždrausta dirbti lauke – po to, kai žuvo statybininkas.
Tinklo „World Weather Attribution“ mokslininkai, remdamiesi orų duomenimis, apskaičiavo, kokio intensyvumo karščio banga būtų buvusi be klimato kaitos – ir palygino su tuo, kas iš tikrųjų įvyko. Tada jie išvadas sujungė su Londono higienos ir atogrąžų medicinos mokyklos tyrimais, kuriuose grafiškai pavaizduotas ryšys tarp paros temperatūros ir per didelio mirčių skaičiaus Europos miestuose. Šią kreivę mokslininkai pritaikė realiai temperatūrai ir temperatūrai, apskaičiuotai, kokia būtų be klimato atšilimo – ir nustatė, kiek mirčių per šią karščio bangą sukėlė klimato kaita.
Jie apskaičiavo, kad nuo birželio 23 d. iki liepos 2 d. Atėnuose, Barselonoje, Budapešte, Frankfurte, Lisabonoje, Londone, Madride, Madride, Milane, Paryžiuje, Romoje, Sasaryje (Italija) ir Zagrebe nuo karščio mirė 2300 žmonių. Analizė parodė, kad net ir vėsesniame pasaulyje karščio banga būtų pražudžiusi 700 žmonių. Tačiau dėl klimato kaitos temperatūra padidėjo iki keturių laipsnių, todėl dar 1500 žmonių žuvo.
Karštis yra tylus žudikas, kuris apsunkina esamas ligas ir dažnai neįrašomas į mirties liudijimus, rašo „New Scientist“.
Tai pirmas tyrimas, kuriame apskaičiuotos su klimato kaita susijusios mirtys iškart po karščio bangos.
Pasak tyrime nedalyvavusios Vašingtono universiteto atstovės Kristie Ebi, tyrime gali būti nepakankamai įvertintas mirčių skaičius – nes jis remiasi vėsesnių praeities laikų mirtingumo duomenimis.
„Mes nežinome, kas nutinka, kai pasiekiama tokia ekstremali temperatūra“, – sako ji.
Nors vyriausybės dabar dažniau perspėja apie karščio bangas, reagavimo planus ir infrastruktūrą vis dar reikia tobulinti. Milane, labiausiai nukentėjusiame nuo karščių (499 mirtys), yra didelė oro tarša, kurią karštis gali dar labiau pabloginti. Madride, kur 90 proc. mirčių lėmė klimato kaita, trūksta žalumos, kuri sušvelnintų miesto karščio salos poveikį.
Parengta pagal „New Scientist“.