Vienas iš pagrindinių ingredientų? Riebalai. Medžiotojams-rinkėjams – ypač tiems, kurie daug maitinosi mėsa – gyvuliniai riebalai buvo gyvybiškai svarbus energijos šaltinis. Tiesą sakant, kai kurie medžiotojai labai stengdavosi jų gauti, valandų valandas virdavo kaulus, kad išgautų paskutinį kaulų riebalų lašą.
Kadaise buvo manoma, kad šis intensyvus riebalų rinkimo būdas, vadinamas išteklių intensyvinimu, būdingas tik vėlyvojo paleolito žmonėms (maždaug prieš 50 000 metų). Tačiau nauji įrodymai rodo, kad ši praktika galėjo būti labiau paplitusi – o tai reiškia, kad mūsų protėviai buvo ne tik medžiotojai, bet ir sumanūs riebalų ieškotojai.
Naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Science Advances“, pateikiami archeologiniai duomenys iš Neumarko-Nordo (Vokietija) ežero apylinkių. Jie rodo, kad mūsų pusbroliai neandertaliečiai „riebalų fabrikus“ iš kaulų įkūrė gerokai anksčiau, nei apie tai pagalvojo šiuolaikiniai žmonės.
Maždaug prieš 125 000 metų šie sumanūs homininai įsirengė stovyklą prie vandens ir sistemingai apdorojo mažiausiai 172 stambių gyvūnų – tarp jų elnių, arklių ir net taurų – kaulus. Tačiau jie ieškojo ne tik mėsos, bet ir riebalų.
Smulkindami kaulus ir virdami juos, kad išgautų riebalus, neandertaliečiai pasitelkė turtingą energijos šaltinį, naudodami metodus, kurie, kaip anksčiau manyta, priklausė tik daug vėlesnėms žmonių grupėms.
Vidurio Vokietijoje esanti Neumarko-Nordo vietovė pasirodė esanti priešistorinė aukso kasykla – ir ne tik dėl kaulų. Apie 30 hektarų ploto senovinis kraštovaizdis nuo devintojo dešimtmečio buvo stebimas archeologijos pradininko Dietricho Mania’o dėka. Nuo 2004 iki 2009 m. komanda ištisus metus kasinėjo Neumark-Nord 2 vietovę, apmokydama net 175 tarptautinius studentus.
Tai, ką jie atrado, yra ne kas kita, kaip revoliucinis atradimas.
2023 m. komanda atskleidė, kad neandertaliečiai medžiojo ir skerdė tiesiailčius dramblius – 13 tonų sveriančius milžinus, galėjusius išmaitinti kaimą patiekiant daugiau nei 2000 kasdienių maisto porcijų. neandertaliečiai taip pat naudojo ugnį augmenijai suvaldyti – parodydami tokį aplinkos kontrolės lygį, kuris anksčiau buvo laikomas jiems nepasiekiamu.
Dabar, atradus „riebalų gamyklą“, kurioje neandertaliečiai iš šimtų žinduolių kaulų gamino riebalus, andainykščio pasaulio vaizdas tapo dar turtingesnis. Neandertaliečiai ne tik išgyveno, bet ir strategiškai valdė išteklius – nuo elnių ir dramblių iki augalų ir ugnies.
Neumarko-Nordo radimvietė tokia išskirtinė yra tuo, kad čia išliko visas kraštovaizdis, o ne tik viena vieta, sako naujojo tyrimo autorius Wilas Roebroeksas. „Yra net keletas augalų panaudojimo įrodymų, kurie retai išlieka. Toks platus elgesio tame pačiame kraštovaizdyje spektras leidžia mums susidaryti daug turtingesnį jų kultūros vaizdą“, – sako mokslininkas.
Neandertaliečiai buvo ne tik atsitiktiniai medžiotojai, bet ir visaverčiai mėsos valdytojai. Tyrimai atskleidė, kad šiltuoju paskutiniojo tarpledynmečio laikotarpiu šie ankstyvieji žmonės reguliariai sumedžiodavo didžiulius kiekius žolėdžių.
Ir šis modelis nesibaigia tik šioje vietoje. Kitose netoliese esančiose vietovėse – pavyzdžiui, Rabutze, Gröberne ir Taubache – pastebimi panašūs didelio masto medžioklės požymiai. Vien Taubacho radimvietėje tyrėjai aptiko 76 raganosių ir 40 dramblių kaulų su pjovimo žymėmis – tai stulbinantis neandertaliečių medžioklės meistriškumo įrodymas.
Šie radiniai atskleidžia naują neandertaliečių vaizdą: jie ne tik išgyveno, bet ir klestėjo kaip strateginiai didelio masto medžiotojai, kurie žinojo, kaip išnaudoti žemę ir jos megafauną.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Science Advances“.
Parengta pagal „New Atlas“.