„Buvo ankstyvas saulėtas rytas, puikus apšvietimas pėdsakams apžiūrėti“, – prisimena Neto de Carvalho. Tačiau kai jie atsivedė kolegas į tą vietą nufotografuoti pėdsakus, juos beveik įkalino staiga pakilusi potvynio banga, ir su visa įranga teko plaukti bei lipti į 15 metrų aukščio beveik vertikalią uolą.
Tačiau kelionė buvo sėkminga. Mokslininkai galiausiai Monte Clérigo atrado penkias pėdsakų grupes, kuriuose buvo 26 pėdsakai, ir tai padėjo ekspertams geriau suprasti neandertaliečių veiklą Atlanto vandenyno pakrantėje prieš 78 000 metų.
„Fosilijų liekanos, kuriose matyti homininų pėdsakai, ypač priskiriami neandertaliečiams, yra itin retos“, – rašo Neto de Carvalho ir jo kolegos liepos 3 d. žurnale „Scientific Reports“ paskelbtame tyrime – nes neandertaliečių pėdsakai yra beveik identiški žmonių pėdsakams.
Šiuo atveju pėdsakai buvo identifikuoti kaip neandertaliečių, nes tuo metu Europoje nebuvo šiuolaikinių žmonių. Atvirkščiai, įrodymai rodo, kad, išskyrus keletą ankstesnių nesėkmingų bandymų, Homo sapiens pradėjo palikti Afriką maždaug prieš 50 000 metų.
Anksčiau buvo rasta tik šešios neandertaliečių pėdsakų grupės. Kartu su Monte Clérigo pėdsakais, mokslininkai pranešė apie naują atradimą – vieną pėdsaką Praia do Telheiro (taip pat pietų Portugalijoje), todėl Europoje aptiktų neandertaliečių pėdsakų grupių skaičius iš viso siekia aštuonis.
Monte Clérigo senoviniai pėdsakai buvo rasti netoli pakrantės, pakrantės kopose. Optiškai stimuliuojama liuminescencinė datavimo metodika, kuri matuoja, kada mineralas paskutinį kartą buvo veikiami Saulės spindulių, nustatė, kad pėdsakai yra 83 000–73 000 metų senumo.
Remiantis Monte Clérigo pėdsakų dydžiu ir forma, mokslininkai mano, kad suaugęs neandertaliečių vyras kopa ėjo aukštyn ir žemyn, lydimas 7–9 ir mažiau nei 2 metų vaikų.
„Tai, kad Monte Clérigo buvo rasti kūdikių pėdsakai kartu su vyresnių asmenų pėdsakais, rodo, kad vaikai buvo kartu su suaugusiaisiais, kai šie atliko kasdienes veiklas“, – rašo mokslininkai.
Kadangi pėdsakai vedė tiek link kranto, tiek nuo jo, šie neandertaliečiai galėjo ieškoti maisto – pavyzdžiui, vėžiagyvių. Tačiau pasak mokslininkų, kita galimybė yra ta, kad neandertaliečiai medžiojo su pasala arba sekė grobį – pavyzdžiui, arklius, elnius ar kiškius – nes kai kuriuos neandertaliečių pėdsakus kirto didelių žinduolių pėdsakai.
„Monte Clérigo vietovėje rasti pėdsakai, priskiriami mažiausiai vienam suaugusiam vyrui, vienam vaikui ir vienam kūdikiui, lipantiems į stačią kopą, leidžia mums spėlioti apie artimą stovyklos vietą“, – skelbia tyrėjai. Tačiau jei neandertaliečiai ir buvo įkūrę stovyklą Monte Clérigo, šiandien nėra likę jokių to įrodymų.
„Neandertaliečių buvimas šiose vietovėse buvo tyčinis, net jei ir sezoninis, – teigia tyrėjai. – Jie pasinaudodavo pranašumu medžioti pasaloje ar sekti grobį nelygiame kopų kraštovaizdyje“.
Parengta pagal „Live Science“.