Tai, kas pražudė archeologus Tutanchamono kape, dabar gali išgelbėti tūkstančius

2025 m. rugpjūčio 3 d. 16:51
Lrytas.lt
Grybas, ilgą laiką kaltintas dėl faraono Tutanchamono kapavietę atvėrusių archeologų mirties, dabar gali padėti išgelbėti žmonių gyvybes. Mokslininkai panaudojo nuodingąjį grybą Aspergillus flavus, kuris kadaise buvo siejamas su vadinamuoju faraono prakeiksmu, ir sukūrė naują galingą junginį, kuris naikina vėžines ląsteles.
Daugiau nuotraukų (1)
Tyrimas, paskelbtas žurnale „Nature Chemical Biology“, atskleidė, kad grybas gamina anksčiau nežinotas molekules, kurias komanda modifikavo ir išbandė prieš žmogaus leukemijos ląsteles.
Du iš šių junginių, pavadinti asperigimicinais (angl. asperigimycins), pasižymėjo stipriu priešvėžiniu poveikiu. Vienas modifikuotas variantas naikino vėžines ląsteles taip pat efektyviai kaip du FDA patvirtinti vaistai.
„Mes žinome, kad grybai turi daug galimybių gaminti biologiškai aktyvias molekules, – sakė tyrimo vyresnioji autorė profesorė Sherry Goa. – Tačiau tik nedidelė dalis šių potencialių molekulių buvo atrasta.“
A. flavus grybo istorija yra bauginanti. Po to, kai 1920 m. archeologai atvėrė faraono Tutanchamono kapą, eilė nelauktų mirčių paskatino gandus apie faraono prakeiksmą. Vėlesni tyrimai rodė, kad A. flavus sporos, tūkstantmečius išbuvusios kape, galėjo sukelti mirtinas plaučių infekcijas.
Panašus atvejis buvo ir XX a. 8-ajame dešimtmetyje, kai 10 iš 12 mokslininkų, patekusių į Lenkijos karaliaus kapą, mirė netrukus po A. flavus poveikio.
Dabar tas pats mirtinas grybelis gali būti medicinos proveržio dalis. Tyrėjų grupė nustatė, kad A. flavus gamina tam tikro tipo molekulę, vadinamą RiPP – tai termino „Ribosomally synthesized and post-translationally modified peptides (liet. ribosomų susintetinti ir po transliacijos modifikuoti peptidai) sutrumpinimas. RiPP žinomi dėl savo sudėtingos struktūros ir stipraus biologinio poveikio, tačiau grybuose jų rasta labai nedaug.
Mokslininkai išskyrė keturis RiPP, turinčius unikalią žiedinę struktūrą. Du iš jų buvo ypač veiksmingi prieš leukemiją, o trečiasis, modifikuotas pridedant riebalinę grandinę, veikė taip pat efektyviai kaip standartiniai chemoterapijos vaistai – citarabinas ir daunorubicinas.
„Po modifikacijos junginys gerokai geriau prasiskverbė į ląstelę, – pasakojo S. Gao. – Manome, kad patekęs į ląstelę jis stabdo jos dalijimąsi.“
S. Gao teigė, kad reikia atlikti daugiau tyrimų siekiant nustatyti, kaip RiPP veikia vėžines ląsteles ir kodėl jie buvo veiksmingi prieš leukemijos ląsteles, bet ne prieš kitų tipų tirtų vėžinių ląstelių rūšis.
Parengta pagal „BBC Science Focus“.
Medicinaleukemijagrybas
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.