Mokslininkai rado įrodymų, kad mažiausiai 11 žmonių – tarp jų suaugusieji, paaugliai ir vaikai – galėjo tapti karo kanibalizmo aukomis El Mirador urve šiaurės Ispanijoje.
Urve rasti kaulai turėjo pjūvio žymes, žmogaus įkandimų žymes, lūžius, padarytus siekiant pasiekti kaulų čiulpus – ir žymes, rodančias, kad jie buvo virti, teigiama mokslininkų išvadose, paskelbtose žurnale „Scientific Reports“.
Šis žiaurus įvykis nutiko per trumpą laikotarpį – galbūt per kelias dienas – neolito (naujojo akmens amžiaus) pabaigoje, kai regione vis labiau plito žemdirbystė ir žemės ūkis. Nors mokslininkai gali tik spėlioti, kad akivaizdų kanibalizmą sukėlė grupių tarpusavio smurtas, jie nerado jokių ritualo ar bado požymių, kurie galėtų paaiškinti šį įvykį.
„Tai nebuvo nei laidojimo tradicija, nei reakcija į ekstremalų badą, – teigia tyrimo bendraautorius, Katalonijos žmogaus paleoekologijos ir socialinės evoliucijos instituto (IPHES) mokslininkas bei Rovira i Virgili universiteto Ispanijoje tyrėjas Francescas Marginedas. – Įrodymai rodo, kad tai buvo smurtinis epizodas, atsižvelgiant į tai, kaip greitai viskas įvyko – galbūt tai buvo kaimyninių žemdirbių bendruomenių konflikto rezultatas.“
Tai ne pirmas kartas, kai mokslininkai aptinka kanibalizmo įrodymų El Mirador urve. 2000-ųjų pradžioje archeologai atrado šešių asmenų palaikus su panašiais ženklais kaip ir naujajame tyrime. Tačiau tie palaikai buvo kiek naujesnis – iš ankstyvojo bronzos amžiaus, apie 4600–4100 metų senumo, ir nesusiję su šimtais naujai identifikuotų senesnių kaulų, atrastų vėlesniuose kasinėjimuose.
Naujajame tyrime mokslininkai nustatė, kad kaulai yra 5709–5573 metų senumo, o cheminė analizė parodė, kad jie yra kilę iš šio regiono ir buvo nužudyti per trumpą laikotarpį. Tyrimo duomenimis, aukos buvo nuo jaunesnių nei 7 metų iki vyresnių nei 50 metų amžiaus – ir tikėtina, buvo artimi giminaičiai.
Šis naujas potencialiai konflikto sukeltas kanibalizmo atvejis atitinka įrodymus apie plačiai paplitusį grupių tarpusavio smurtą neolito laikotarpiu. Tyrėjai pažymėjo, kad šis laikotarpis buvo pažymėtas konfliktais ir nestabilumu, kai Europa perėjo nuo maisto ieškojimo ir medžioklės prie žemdirbystės.
„Konfliktai ir strategijų, skirtų jiems valdyti bei užkirsti kelią, kūrimas yra žmogiškosios prigimties dalis, – teigia tyrimo bendraautorius, Meridos archeologijos instituto archeologas ir IPHES asocijuotas tyrėjas Antonio Rodríguez-Hidalgo. – Etnografiniai ir archeologiniai pėdsakai rodo, kad netgi mažiau fragmentuotose ir mažesnėse visuomenėse gali įvykti smurtiniai epizodai, kurių metu priešai gali būti suvalgyti kaip galutinio pašalinimo forma.“
Parengta pagal „Live Science“.