Archeologai šiuos įrankius rado Obi-Rakhmat vietovėje šiaurės rytų Uzbekistane. Ankstesnių kasinėjimų metu šioje vietovėje buvo rasta įvairių akmens įrankių – pavyzdžiui, plonų ir plačių bei mažesnių ašmenų. Tačiau daugybė mažų trikampių antgalių, vadinamų „mikrolitais“, ankstesniuose darbuose buvo nepastebėti – nes buvo sulūžę.
Dabar žurnale „PLOS One“ paskelbtame tyrime mokslininkai teigia, kad šie mikrolitai yra per siauri, kad tilptų į ką nors kitą, išskyrus strėlių tipo kotus. Akmenys taip pat turi tokį pažeidimą, kokio būtų galima tikėtis iš naudotų strėlių antgalių, sako tyrimo bendraautorius, Prancūzijos Bordo universiteto mokslo darbuotojas Huguesas Plissonas.
Šie mikrolitai, kurių amžius yra apie 80 000 metų, gali būti seniausi strėlių antgaliai pasaulyje – apie 6000 metų senesni už 74 000 metų senumo artefaktus, iškastus Etiopijoje, teigia mokslininkai.
Mokslininkai jau tikisi, kad jų darbas sukels abejonių. „Lankai ir strėlių kotai neišliko, todėl tikimasi, kad kolegos bus skeptiški“, – teigia tyrimo bendraautorius, Rusijos mokslų akademijos Archeologijos ir etnografijos instituto Sibiro skyriaus direktorius Andrejus Krivošapkinas.
Vis dėlto šie atradimai rodo, kad „sudėtingos ankstyvosios ginklų ir medžioklės technologijos buvo geografiškai labiau paplitusios anksčiau, nei buvo manoma“, – sako paleolito laikotarpyje besispecializuojantis archeologas iš Konektikuto universiteto (JAV) Christianas Tryonas, nedalyvavęs šiame tyrime. „Kaip įprasta, mes nuolat nuvertiname savo protėvių gebėjimus“, – teigia jis.
Lieka neaišku, kuri grupė sukūrė Obi-Rakhmate rastus akmeninius artefaktus.
2003 m. vykdydami kasinėjimus šioje vietoje, archeologai aptiko šešis dantis ir 121 kaukolės fragmentą, priklausiusius 9–12 metų amžiaus vaikui. Nors dantys buvo panašūs į neandertaliečių, kaukolės bruožai buvo ne tokie aiškūs – todėl kilo klausimas, ar vaikas buvo mūsų rūšies atstovas, ar galbūt Homo sapiens ir neandertaliečio arba denisoviečio hibridas.
H. Plissonas teigia, kad Centrinė Azija buvo neandertaliečių teritorija, kai Obi-Rakhmate buvo pagaminti šie galimai seniausi strėlių antgaliai. Tačiau, kaip pažymėta tyrime, nėra žinomų neandertaliečių strėlių antgalių. Tyrėjai teigia, kad Obi-Rakhmato artefaktai greičiausiai buvo pagaminti H. sapiens.
„Obi-Rakhmato gyventojų atsiradimas Centrinėje Azijoje sutampa su numanomu anatominiu požiūriu modernių žmonių išsiskirstymo Eurazijoje laiku“, – teigia A. Krivošapkinas. Mokslininkai portalui „Live Science“ teigė, kad šie migrantai galėjo būti kilę iš Levanto – rytinės Viduržemio jūros regiono dalies, kuri šiandien apima Izraelį, Jordaniją, Libaną, Siriją ir kai kurias aplinkines teritorijas.
Mokslininkai teigė, kad, kai atvyko šiuolaikiniai žmonės, regione, į kurį įėjo Obi-Rakhmatas, galėjo jau gyventi kitos grupės – pavyzdžiui, neandertaliečiai – ir pridūrė, kad mikrolitų technologija galėjo jiems padėti gauti maisto naujoje aplinkoje.
„Mūsų atradimas padeda mums nustatyti pragyvenimo ypatumus, kurie leido Obi-Rakhmato žmonėms sėkmingai konkuruoti su grupėmis, kurios jau seniai buvo prisitaikiusios prie gyvenimo tiriamose vietovėse“, – sako A. Krivošapkinas.
Mokslininkai dabar bando išsiaiškinti, kada Obi-Rakhmato žmonės pirmą kartą atvyko į Centrinę Aziją. Jie tikisi rasti archeologinius ir genetinius ryšius tarp jų ir Levanto grupių. Jie taip pat planuoja tirti kitas, galbūt senesnes archeologines vietoves regione, kuriose gali būti rasta dar senesnių nei 80 000 metų senumo strėlių antgalių.
„Šios naujovės galėjo atsirasti daug anksčiau ir išlikti ilgą laiką“, – sako A. Krivošapkinas. „Būtų nuostabu rasti vietas, kuriose iš tiesų vyko medžioklė, – teigia Ch. Tryonas. – Tačiau šias vietas sunku rasti kraštovaizdyje.“
Parengta pagal „Live Science“.