Kodėl įvyksta tokie keisti įvykiai? Naujausiame apžvalginiame straipsnyje, paskelbtame gegužės 19 d. žurnale „Frontiers in Communication“, Monasho universiteto (Australija) Informacinių technologijų fakulteto akademikas Carlo Koppas ir kiti bendraautoriai parodė, kad sąmokslo teorijos ir kiti plačiai paplitę neteisingi įsitikinimai atsiranda dėl sudėtingų sąveikų, susijusių su žmonių kognityviniais apribojimais, socialine įtaka grupėse ir idėjų plitimu socialiniuose tinkluose pasauliniu mastu.
„Šis mirtinas procesų, vykstančių skirtingais lygmenimis – individualiu, grupių ir pasauliniu – derinys lėmė internetines problemas, kurias matome šiandien. Dėl jų sudėtingumo sukelti socialiniai reiškiniai yra nepaprastai sunkiai įveikiami“, – teigia C. Koppas.
Pasirengę prastam mąstymui ir keistam grupės elgesiui
Paprasto mąstymo priežastis glūdi mūsų evoliucijoje. Mūsų gebėjimas susidoroti su sudėtinga informacija yra ribotas, todėl mūsų smegenys renkasi trumpesnius kelius, pavyzdžiui, patvirtinimo šališkumą – tendenciją pastebėti dalykus, kurie atitinka mūsų išankstinius įsitikinimus, ir ignoruoti tuos, kurie jų neatitinka.
Kitas mūsų nesugebėjimo susidoroti su sudėtingumu simptomas yra tendencija matyti piktus ketinimus sudėtinguose, nepaaiškinamuose įvykiuose. Ši tendencija pasėjo daug neteisybės sėklų, nuo raganų medžioklės iki sąmokslo teorijų. Realybė yra ta, kad netikėti įvykiai ir elgesys dažnai atsiranda per sąveikų tinklus, be jokio sąmoningo paskatinimo.
Kai žmonės susirenka į grupes, dažnai atsiranda keistų elgesio modelių. Kaip epidemijos, klaidingos nuomonės gali plisti iš žmogaus į žmogų. Ar kada nors bijojote užduoti klausimą klasėje? Manote, kad visi kiti supranta, ir nenorite atrodyti kvailas – bet kartais niekas nesupranta. Ši problema, žinoma kaip pliuralistinis nežinojimas, yra daugelio socialinių problemų pagrindas. Pavyzdžiui, žmonės, kurie paprastai yra paslaugūs, dažnai tampa pasyviais stebėtojais kitų akivaizdoje ir nesugeba padėti aukai.
Panaši problema yra grupinis mąstymas: visi nustoja reikšti savo nuomonę, nes nori apsaugoti savo grupės reputaciją – net jei nesutinka – ir aklai seka lyderiu. Grupinis mąstymas buvo susijęs su daugeliu žinomų nelaimių, įskaitant kosminio laivo „Challenger“ katastrofą.
Kita problema, galinti turėti katastrofiškų pasekmių, yra poliarizacija, kai grupė susiskirsto į dvi stovyklas su tarpusavyje prieštaraujančiais, nesuderinamais požiūriais, kurie laikui bėgant vis labiau nutolsta vienas nuo kito.
Pliuralistinis nežinojimas, grupinis mąstymas ir poliarizacija yra žinomi kaip „atsirandantys“ efektai, kurie natūraliai kyla esant tinkamoms sąlygoms. Šis savaiminis grupių elgesys dažnai nėra suprantamas ir dažnai priskiriamas kitoms priežastims. Tai taip pat yra priežastis, kodėl vyriausybės, žiniasklaida ir visuomenė dažnai būna nustebintos, kai staiga atsiranda grupės, propaguojančios keistus tikslus.
Pirmiau minėti grupės elgesio modeliai atsiranda spontaniškai, kai individualūs pažinimo sutrikimai sąveikauja ir veda prie disfunkcinių grupės elgesio modelių. Juos skatina gilus socialinis poreikis jaustis saugiai grupėje. Tai skatina klaidingą mąstymą ir verčia žmones rinktis „saugų“ kelią ir sekti minios pavyzdžiu.
Sparčiai plintantys ekstremistiniai požiūriai
Pasak C. Koppo, šiandien problema yra ta, kad tai, kas praeityje būtų buvę tik kelių žmonių šnabždesiai, dabar gali sukelti plačiai paplitusį chaosą. Įsivaizduokite, kad gyvenate tradiciniame kaime prieš šimtus metų. Tai mažas pasaulis. Idėjos plinta iš lūpų į lūpas, iš žmogaus į žmogų. Jos plinta labai lėtai, kai lankytojai keliauja iš kaimo į kaimą. Net ir šiandien mes vis dar gyvename įvairiuose „kaimuose“ – šeimoje, kaimynystėje, tarp kolegų, draugų – ir idėjos plinta, kai mes judame iš vienos grupės į kitą.
Masinės žiniasklaidos atsiradimas kai kuriems žmonėms suteikė kur kas didesnį pasiekiamumą nei bet kada anksčiau. Tai padėjo ir propagandai, ir sustiprino kraštutines pažiūras. Internete žmonių grupės yra susijusios neatsižvelgiant į geografinį atstumą, todėl individualios pažiūros gali būti sustiprintos didelių palaikančių grupių.
Socialinėje žiniasklaidoje atsiranda bendraminčių bendruomenės. Tai apima ir greitą ekstremistinių pažiūrų bei sąmokslo teorijų plitimą. Socialinė žiniasklaida sujungia ekstremistinių pažiūrų žmones, todėl labai didelės grupės gali dalytis piktavališkomis pažiūromis. Keisti elgesio modeliai – tokie kaip minėtas 5G sabotažas – gali atsirasti labai greitai.
Tiesa negali konkuruoti su melu
Kodėl apgaulingos žinutės taip greitai plinta? Jos gali būti sukurtos taip, kad suviliotų auditoriją, išnaudojant žinomus kognityvinius šališkumus. Ši technika plačiai naudojama politiškai susiskaldžiusiose žiniasklaidos priemonėse, socialinėje žiniasklaidoje ir šališkame faktų tikrinime. Ji išnaudoja patvirtinimo šališkumą ir motyvuotą pažinimą. Tiesos žinutės tiesiog negali konkuruoti su pritaikytomis melagingomis žinutėmis.
Kita gerai žinoma priežastis yra socialinių tinklų plitimo pobūdis, ypač kai jie yra sujungti labai greitais ir plačiai paplitusiais skaitmeniniais tinklais. Tyrimai parodė, kad apgaulingos žinutės paprastai plinta panašiai kaip epidemiologų medicinoje naudojamuose modeliuose. Socialinės žiniasklaidos „įtakingieji asmenys“ dažnai tampa melagingo ir klaidinančio turinio „superplatintojais“.
Pirmiau minėtas elgesys rodo, kad valdžios institucijos galėtų slopinti apgaulingų žinučių plitimą, traktuodamos jas kaip epidemijas. Paprastai tai daroma trimis veiksmais: slopinant šaltinį, ribojant plitimą ir didinant paveiktos populiacijos imunitetą. Jei patogenas yra skaitmeninis, tai reiškia, kad reikia blokuoti ar pašalinti iš platformų piktavališkų pranešimų kūrėjus ir platintojus, filtruoti piktavališką turinį žiniasklaidos platformose ir šviesti ar mokyti auditoriją atmesti piktavališką turinį.
Tačiau tai lengviau pasakyti nei padaryti.
Išeities nėra
Kūrėjai ir platintojai pasinaudos žodžio laisvės įstatymais ir (arba) pereis iš vienos platformos ir žiniasklaidos rūšies į kitą. Tuo tarpu auditorija gali ir toliau tikėti piktavališkomis nesąmonėmis ir laikui bėgant pamiršti tai, ko buvo mokoma. Deja, yra labai daug įvairių būdų, kaip platinti piktavališkas žinutes.
Pasaulis dabar susiduria su perspektyva, kad tarp propagandos ir nesąmonių skleidėjų bei žmonių, bandančių pasakyti tiesą, vyks nuolatinė taktikos ir technologijų „ginklavimosi lenktynės“, o auditorija dažnai nežinos pakankamai, kad galėtų atskirti fikciją nuo faktų.
Bendruomenės, nusprendusios nedalyvauti šiame „ginklavimosi lenktyniavime“, bus užtvindytos melu ir kentės nuo didėjančios socialinės nesantaikos, nes konsensusas bet kokiu bendruomenei rūpimu klausimu bus sutrikdytas iki paralyžiaus. Bendruomenės, nusprendusios pasipriešinti piktavališkiems veikėjams, turės investuoti laiką ir išteklius, kad galėtų dalyvauti „ginklavimosi lenktyniavime“ ir bandyti užkirsti kelią nepageidaujamiems žalingiems padariniams arba juos valdyti.
Nėra paprasto panacėjos sprendimo: tikėtis jį rasti yra naivu, teigia C. Koppas.