Aplink Vilnių – saugu
Hidrogeologų vertinimais, idealus vanduo teka iš čiaupų aplink didžiuosius šalies miestus – Vilnių, Kauną, Šiaulius, Panevėžį ar Alytų. Bet štai kai kur aplink Klaipėdą randama fluoro, Joniškį – sulfato ar sūrymo pėdsakų.
Būtent požeminio sūriojo vandens patekimas į gėlo vandenio klodus ir jo vartojamas ilgainiui gali sukelti sulėtinto ekologinio sprogimo grėsmę. „ Atlikta tyrimų studija atskleidžia galimą pavojų Lietuvos požeminio vandens ištekliams – nesandarūs giliųjų gręžinių likvidavimo darbai gali tapti sūraus vandens pratekėjimo į gėlo vandens sluoksnius priežastimi“, – sako bendrovės „Grota“ vadovas Antanas Marcinonis.
Ar tai kelia grėsmę mūsų geriamam vandeniui?
Lietuvoje gėlas geriamasis vanduo glūdi maždaug iki 300 m gylyje, o giliau slūgso mineralizuotas – sūrus – vanduo, netinkamas vartojimui. Šiuos sluoksnius skiria natūralūs vandeniui nelaidūs uolienų barjerai. Tačiau pastaraisiais metais pastebėta, kad kai kuriose vietovėse gėlo vandens sluoksniuose atsiranda sūraus vandens priemaišų – tai vadinamosios hidrogeocheminės anomalijos. Specialistai įtaria, kad viena iš priežasčių – nesandarūs giluminių gręžinių likvidavimo darbai, leidžiantys sūriam vandeniui patekti į gėlo vandens sluoksnius.
Aplinkos ministerijos duomenimis, iš viso šiuo metu Lietuvos žemės gelmių registre registruota beveik 60 tūkst. gręžinių. Šis skaičius apima tiek veikiančius, tiek likviduotus, tiek stebėsenai ir tyrimams skirtus gręžinius.
Per beveik trejus pastaruosius metus Lietuvos geologijos tarnyba gavo daugiau kaip 14 tūkst. prašymų ir įteisino apie 3,2 tūkst. gręžinių. Paraiškų skaičius žymiai išaugo, bet kol kas neįteisintų, nesaugių ar likviduotų gręžinių skaičius neapibrėžtas ir todėl pavojų sveikatai ir gyvensenai galimybė akivaizdi.
Tyrimas, atskleidęs nerimą keliančius duomenis
Šią situaciją bandė analizuoti bendrovės hidrogeologai: buvo sudaryta duomenų bazė apie 3 tūkst. gręžinių, pusė jų detaliai analizuota, įvertinta vandens gavybos gręžinių aplinka. Buvo aptikta, kad apie 100 gręžinių turi padidėjusią vandens mineralizaciją.
Studijos rezultatai rodo, kad apie 50 proc. naujai nustatytų anomalijų nesutampa su anksčiau žinomomis natūraliomis zonomis. Tai leidžia įtarti technogeninę kilmę – galimai sūrus vanduo prateka per nesandarius gręžinius.
Ekspertų duomenimis, panašių problemų neišvengia ir kitos šalys. Pavyzdžiui, Kanadoje užfiksuota 5 proc. nesandarių grežinių, JAV – 6 , Jungtinėje Karalystėje – dešimtadalis, o Norvegijoje – penktadalis tokių gręžinių.
Lietuvoje išsami analizė nėra atlikta, tačiau, remiantis užsienio patirtimi ir atsižvelgiant į sovietmečio darbų kokybę, spėjama, kad nesandarių gręžinių dalis gali siekti ir ketvirtadalis. Tad padėtis mūsų šalyje nėra gera.
Grėsmė geriamajam vandeniui
Skaičiuojama, kad per vieną nesandarų gręžinį per parą gali prasiskverbti iki 50 kubų sūraus vandens, kuris gali sugadinti iki 2 tūkst. kubinių metrų gėlo vandens. Per metus susidaro įspūdingas skaičius – iki 700 tūkst. kubinių metrų. Šie rodikliai jau dabar lyg aliarmo ženklas apie išgaunamo vandens kokybę.
Specialistų nuomone, padėčiai gerinti yra būtina sparčiau ir efektyviau inventorizuoti visus giluminius gręžinius, įvertinti jų aplinkos hidrogeologines sąlygas, atlikti vandens kokybės tyrimus. Tuomet reiktų parengti poveikio aplinkai mažinimo program. Apie ją reiktų informuoti visuomenę bei atsakingas institucijas.
Ši problema aktuali ne tik vandens tiekėjams, bet ir visai visuomenei. Ji gali paveikti mūsų geriamojo vandens kokybę, išteklių kiekį ir vandenviečių eksploatavimo sąlygas. Be to, tai svarbu ir geoenergetikos plėtrai – vienai iš prioritetinių geologijos sričių ateityje.