Skaitymo nauda
Nėra abejonių, kad skaitymas mums yra naudingas. Be žinių, kurias jis suteikia, ir galimybių, kurias atveria, daugybė tyrimų sieja gerus skaitymo ir rašymo įgūdžius vaikystėje su fizine ir psichine sveikata, ir netgi ilgesniu gyvenimu.
Manoma, kad skaitymas lavina tris svarbius kognityvinius procesus. Pirma, jis skatina „giluminį skaitymą“, kurio metu mes siejame medžiagos dalis, mąstome apie jos reikšmę mūsų gyvenimui ir užduodame gilius klausimus apie turinį – visa tai gali pakeisti mūsų požiūrį į patį gyvenimą.
Antra, skaitymas ugdo empatiją ir didina mūsų emocinį intelektą – savybes, kurios, manoma, padeda mums susidoroti su stresu ir kitais realaus pasaulio iššūkiais. Trečia, yra ryšys tarp skaitymo ir „proto teorijos“ – gebėjimo suprasti, kaip kitų žmonių mintys ir įsitikinimai skiriasi nuo mūsų pačių.
Tačiau gali būti sunku atskirti skaitymo poveikį mūsų gyvenimui nuo kitų veiksnių. Daugiau skaitantys žmonės taip pat gali turėti daugiau laisvo laiko, daugiau pinigų ar net genetinį polinkį lengviau skaityti – o tai savo ruožtu gali turėti įtakos sveikatai, kognityviniams gebėjimams ar ilgaamžiškumui.
Tačiau viename tyrime, kuriame dalyvavo daugiau nei 3500 žmonių ir kuriame buvo bandoma atsižvelgti į šiuos veiksnius, nustatyta, kad tie, kurie kasdien skaitydavo knygas apie 30 minučių, per ateinančius 12 metų mirė 20 proc. rečiau nei tie, kurie visai neskaitė. Taip pat nustatyta, kad šis pranašumas buvo didesnis tiems, kurie skaitydavo knygas – palyginti su tais, kurie skaitydavo tik laikraščius ar žurnalus.
Ekranai, elektroninės skaityklės ir audioknygos
Kai reikia palyginti skaitymą spausdintame formate su kitomis laikmenomis – pavyzdžiui, elektroninėmis skaityklėmis – tyrimai tampa sudėtingesni. Keletas tyrimų rodo, kad tekstų skaitymas ekrane skatina mus skaityti paviršutiniškai, ir todėl suprantame mažiau nei skaitant tą patį tekstą popieriuje.
Yra ir kitų subtilių skirtumų. Atlikę seriją eksperimentų, Anne Mangen iš Stavangerio universiteto Norvegijoje ir Frankas Hakemulderis iš Utrechto universiteto Nyderlanduose nustatė, kad žmonės, kurie dažnai skaito trumpesnius tekstus ekrane, rečiau nei knygų skaitytojai ieško prasmės tekste. Be to, kuo daugiau žmonės skaitė ekrane, tuo mažiau atkaklumo jie rodė skaitydami ilgesnius literatūrinius tekstus.
Kalbant apie audioknygas, įrodymai yra menkesni, bet teikiantys pasitikėjimo – tyrimai paprastai rodo, kad supratimas yra panašus, nepriklausomai nuo to, ar skaitote knygą, ar klausotės jos. Vis dėlto pastebėta keletas subtilių skirtumų. Pavyzdžiui, 46 tyrimų metaanalizė parodė, kad skaitymas suteikia nedidelį pranašumą darant išvadas apie tekstą – pavyzdžiui, interpretuojant veikėjo jausmus.
Skirtingi mąstymo būdai
Iš tiesų, klausymasis – o ne skaitymas – atrodo, pasitelkia skirtingus mūsų kognityvinius elementus. Pavyzdžiui, tyrimas, kuriame žmonėms buvo pateiktos žodinės arba rašytinės užduotys, parodė, kad klausydami užduoties žmonės mąstė intuityviau, o skaitydami – apgalvotai.
Klausantis audioknygos taip pat girdimas kito asmens balsas, kuris dažnai perteikia intonaciją, ritmą ir emocijas, galinčias paveikti knygos interpretavimą, teigia Janet Geipel iš Ekseterio universiteto Jungtinėje Karalystėje. Tuo tarpu skaitymas remiasi mūsų vidiniu balsu, kuris gali padaryti patirtį labiau pritaikytą prie mūsų tempo ir asmeniškesnę. Šie skirtumai, jos teigimu, gali potencialiai paveikti tai, kaip mes apdorojame ir naudojame informaciją.
Vis dėlto, „klausytis audioknygų nėra iš esmės žalinga“, sako J. Geipel. „Žalinga gali būti tai, kaip valdomas dėmesys: jei esate visiškai susikoncentravę, klausytis yra taip pat veiksminga kaip ir skaityti – bet jei klausydamiesi atliekate kelis darbus vienu metu, jūsų supratimo gilumas gali būti mažesnis nei tada, kai sėdite ir skaitote be jokių trukdžių.“
Renkantis tai, kas jums tinka
Klausymasis skaitant suteikia dar vieną dimensiją. Šiaurės Dakotos universiteto (JAV) profesorės Virginios Clinton-Lisell metaanalizė rodo, kad klausymasis skaitant gali šiek tiek pagerinti supratimą, bet tai tikriausiai taikoma tik tiems, kuriems sunku iššifruoti žodžius – pavyzdžiui, mažiau raštingiems žmonėms arba tiems, kurie mokosi skaityti antrąja kalba. Geri skaitytojai gali patirti neigiamą poveikį dėl „kognityvinės apkrovos teorijos“, pagal kurią informacijos pateikimas dviem formatais sukelia perteklumą ir kelia pavojų, kad bus perkrauti mūsų riboti kognityviniai ištekliai.
Galų gale, yra daug priežasčių, dėl kurių verta rinktis garso knygas, o ne spausdintas – disleksija, regos sutrikimai, ilga kelionė automobiliu ar paprasčiausias noras. Ar taip elgdamiesi gaunate tokią pačią naudą? „Nėra vienareikšmio atsakymo“, – sako J. Geipel.
Jei turite pasirinkimą, galbūt norėsite išsaugoti tikrai įdomią tinklalaidę arba knygą, apie kurią reikia giliai pamąstyti, tam laikui, kai galėsite skirti jai visą savo dėmesį – o ne tuo metu, kai ruošiate vakarienę. Bet jei įsitraukiate į istoriją vien dėl malonumo? Naudoti audioknygą atrodo kur kas geresnis pasirinkimas nei jos visai nepatirti, rašo H. Thomson.