Šiemet už Medicinos arba Fiziologijos Nobelio premija paskirta Mary E. Brunkow, Fredui Ramsdellui ir Shimonui Sakaguchi – už atradimus periferinio imuniteto tolerancijos srityje.
Kaip paskelbimo metu nurodė Nobelio komiteto narė profesorė Marie Wahren Herlenius, šiemetinė Nobelio Medicinos ir Medicinos premija yra susijusi su tuo, kaip yra kontroliuojama mūsų imuninė sistema: kaip ji kovoja su visais mikrobais, bet išvengia autoimuninių ligų sukėlimo.
Kiekvieną dieną mūsų imuninė sistema apsaugo mus nuo tūkstančių įvairių mikrobų, bandančių įsiskverbti į mūsų organizmą. Visi jie atrodo skirtingai, o daugelis yra išsiugdę panašumų su žmogaus ląstelėmis – kad galėtų pasislėpti. Taigi, kaip imuninė sistema nusprendžia, ką ji turi pulti, o ką ginti?
Mary Brunkow, Fred Ramsdell ir Shimon Sakaguchi apdovanoti 2025 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premija už savo fundamentalius atradimus, susijusius su periferine imunine tolerancija. Laureatai identifikavo imuninės sistemos „apsaugininkus“ – reguliuojančias T ląsteles, kurios neleidžia imuninėms ląstelėms pulti mūsų pačių organizmą.
„Jų atradimai buvo lemtingi mūsų supratimui apie imuninės sistemos veikimą ir apie tai, kodėl ne visi susergame sunkiomis autoimuninėmis ligomis“, – teigia Nobelio komiteto pirmininkas Olle Kämpe.
1995 m. Shimonas Sakaguchi padarė pirmąjį svarbų atradimą. Tuo metu daugelis tyrėjų buvo įsitikinę, kad imuninė tolerancija susiformuoja tik dėl to, kad potencialiai žalingos imuninės ląstelės yra pašalinamos užkrūčio liaukoje per procesą, vadinamą centrine tolerancija. Sh. Sakaguchi parodė, kad imuninė sistema yra sudėtingesnė, ir atrado iki tol nežinomą imuninių ląstelių klasę, kuri apsaugo organizmą nuo autoimuninių ligų.
Mary Brunkow ir Fredas Ramsdellas padarė kitą svarbų atradimą 2001 m. – pateikė paaiškinimą, kodėl tam tikra pelių veislė buvo ypač jautri autoimuninėms ligoms. Jie atrado, kad pelės turi geno mutaciją, kurią pavadino Foxp3. Jie taip pat parodė, kad šio geno mutacijos žmogaus organizme sukelia rimtą autoimuninę ligą IPEX.
Po dvejų metų Shimon Sakaguchi sugebėjo susieti šiuos atradimus. Jis įrodė, kad Foxp3 genas reguliuoja 1995 m. jo identifikuotų ląstelių vystymąsi. Šios ląstelės, dabar žinomos kaip T ląstelės, stebi kitas imunines ląsteles ir užtikrina, kad mūsų imuninė sistema toleruotų mūsų pačių audinius.
Kaip nurodoma Nobelio komiteto pranešime žiniasklaidai, laureatų atradimai davė pradžią periferinės tolerancijos sričiai, paskatindami medicininių gydymo būdų vėžiui ir autoimuninėms ligoms vystymą. Tai taip pat gali padėti atlikti sėkmingesnius transplantacijos operacijas. Keletas iš šių gydymo būdų šiuo metu yra klinikinių tyrimų stadijoje.
Praėjusiais metais apdovanojimas atiteko JAV mokslininkams Victorui Ambrosui ir Gary Ruvkunui už mikroRNR atradimą bei jo vaidmens genų reguliavimo procese išaiškinimą.
Iš viso Nobelio medicinos premija yra apdovanoti 232 asmenys. Jauniausias jų – 31-erių metų Frederickas Bantingas (1923 m., už insulino atradimą), vyriausias – 87-erių Peytonas Rousas (1966 metais už atradimą, kad tam tikri virusai gali sukelti vėžį).
Fiziologijos ar medicinos premija žymi kasmetinės Nobelio savaitės pradžią – per ją kasdien bus skelbiami fizikos, chemijos, literatūros, taikos ir ekonomikos premijų laureatai. Visi laureatai bus oficialiai pagerbti gruodžio 10-ąją, minint Nobelio premijos steigėjo, dinamito išradėjo Alfredo Nobelio (1833–1896) mirties metines.
Šiemet kartu su kiekvienu apdovanojimu bus įteikta ir 11 mln. Švedijos kronų (apie 1 mln. eurų) piniginė premija.