Premija jiems paskirta už už metalo-organinių struktūrų vystymą.
2025 m. Nobelio chemijos premijos laureatai sukūrė molekulinės struktūras su dideliais tarpais, per kuriuos gali tekėti dujos ir kitos cheminės medžiagos. Šios struktūros, metalų ir organinių junginių karkasai, gali būti naudojami vandens iš dykumos oro rinkimui, anglies dioksido rinkimui, toksiškų dujų saugojimui arba cheminių reakcijų katalizavimui.
Susumu Kitagawa, Richardas Robson ir Omaras Yaghi sukūrė naują molekulinės architektūros formą. Jų struktūrose metalų jonai veikia kaip kertiniai akmenys, sujungti ilgomis organinėmis (anglies pagrindu) molekulėmis. Metalų jonai ir molekulės kartu sudaro kristalus, kuriuose yra didelės ertmės. Šios akytos medžiagos vadinamos metalo-organėmis struktūromis (angl. metal-organic frameworks, MOF). Keičiant MOF naudojamus statybinius blokus, chemikai gali juos suprojektuoti taip, kad jie surinktų ir saugotų tam tikras medžiagas. MOF taip pat gali skatinti chemines reakcijas arba veikti kaip laidininkas.
„Metalo-organiniai karkasai turi milžinišką potencialą, atveriantį anksčiau nenumatytas galimybes kurti naujas funkcijas turinčias medžiagas pagal užsakymą“, – teigia Nobelio chemijos komiteto pirmininkas Heineris Linke.
Viskas prasidėjo 1989 m., kai R. Robsonas išbandė naują būdą panaudoti atomų savybes. Jis sujungė teigiamai įkrautus vario jonus su keturšake molekule (angl. four-armed molecule), kurios kiekvienos atšakos gale buvo cheminė grupė, traukianti vario jonus.
Kai jos buvo sujungtos, molekulės susijungė ir sudarė tvarkingą, erdvų kristalą. Tai buvo tarsi deimantas, užpildytas nesuskaičiuojamomis ertmėmis.
R. Robsonas iš karto suprato savo molekulinės konstrukcijos potencialą, tačiau ji buvo nestabili ir lengvai sugriūdavo. Tačiau Susumu Kitagawa ir Omaras Yaghi suteikė šiam kūrimo metodui tvirtą pagrindą. Nuo 1992 iki 2003 m. jie kiekvienas atskirai padarė seriją revoliucinių atradimų. S. Kitagawa parodė, kad dujos gali tekėti į konstrukcijas ir iš jų, ir prognozavo, kad MOF gali būti lanksčios. O. Yaghi sukūrė labai stabilų MOF ir parodė, kad jį galima modifikuoti naudojant racionalų dizainą, suteikiant jam naujų ir pageidaujamų savybių.
Po laureatų novatoriškų atradimų chemikai sukūrė dešimtis tūkstančių skirtingų MOF. Kai kurie iš jų gali padėti spręsti kai kurias didžiausias žmonijos problemas – pavyzdžiui, iš vandens atskirti polifluoralkilines medžiagas, suskaidyti vaistų likučius aplinkoje, surinkti anglies dioksidą ar iš dykumos oro išgauti vandenį.
Iki šiol Nobelio Fizikos premija yra apdovanoti 198 asmenys, jauniausias, būdamas 35 metų amžiaus premiją gavo Frédéricas Joliotas-Curie – 1935 m. už dirbtinės (indukuotos) radiacijos atradimą – o vyriausias – 97 metų Johnas B. Goodenoughas, kuris 2019 m. buvo padovanotas už ličio jonų baterijų vystymą.
Nobelio premijos yra apdovanojimai, kuriuos administruoja Nobelio fondas ir kurie skiriami už atradimus bei išradimus, kurie sukuria didžiausią naudą žmonijai. Pirmąkart Nobelio premija įteikta 1901 m. Šiemet Nobelio premija siekia 11 mln. Švedijos kronų – apie milijoną eurų.