Vidutinė pasaulinė gyvenimo trukmė yra apie 74 metai moterims ir 68 metai vyrams. Yra įvairių idėjų, paaiškinančių, kodėl moterys paprastai gyvena ilgiau nei vyrai, įskaitant prielaidą, kad jauni vyrai yra labiau linkę žūti nelaiminguose atsitikimuose ar konfliktuose, o moterys yra geriau apsaugotos nuo potencialiai žalingų mutacijų lytį nulemiančiuose chromosomose nei vyrai – tačiau vaizdas yra toli gražu neišsamus.
Norėdami rasti užuominų iš kitų gyvūnų, Johanna Stärk iš Maxo Plancko evoliucinės antropologijos instituto Leipcige, Vokietijoje, ir jos kolegos analizavo duomenis apie 1176 rūšių – 528 žinduolių ir 648 paukščių – gyvenimo trukmę zoologijos soduose ir laukinėje gamtoje.
Jie nustatė, kad 72 proc. žinduolių rūšių patelės gyvena ilgiau nei patinai – vidutiniškai 12 ar 13 proc. Tačiau paukščių atveju 68 proc. rūšių patinai gyvena ilgiau nei patelės – vidutiniškai apie 5 proc. ilgiau.
Mokslininkai teigia, kad ši tendencija patvirtina hipotezę, jog lytinės chromosomos lemia kai kuriuos gyvenimo trukmės skirtumus.
Žinduoliams turint dvi X chromosomos kopijas, individas genetiškai yra patelė, o patinai turi dvi skirtingas lytines chromosomas – X ir Y. Teoriškai patelės yra geriau apsaugotos nuo žalingų mutacijų lytinėse chromosomose, nes antroji X chromosomos kopija veikia kaip atsarginė.
Paukščiams lyties nustatymo sistema veikia atvirkščiai: patelės turi dvi skirtingas lytines chromosomas, vadinamas Z ir W, o patinai turi dvi Z chromosomas. Taigi, skirtingos gyvūnų ir paukščių gyvenimo trukmės tendencijos patvirtina idėją, kad lytis su skirtingomis chromosomomis – heterogametinė lytis – turi ilgalaikio gyvenimo kainą.
„Tačiau labai įdomu tai, kad mes radome išimčių, – sako komandos narys Fernando Colchero, taip pat dirbantis Maxo Plancko evoliucinės antropologijos institute. – Ir turėdami šias išimtis, mes nusprendėme patikrinti kitas evoliucines hipotezes, kodėl atsiranda šie lyties skirtumai.“
Gilesnė duomenų analizė leido komandai nustatyti, kad svarbų vaidmenį atlieka poravimosi sistemos. Poligaminių žinduolių, kuriuose vyrauja stipri konkurencija dėl poros – pavyzdžiui, babuinų, gorilų ir šimpanzų – patinai paprastai miršta anksčiau nei patelės.
„Dėl konkurencijos dėl poravimosi galimybių individai – paprastai patinai – investuoja į seksualinės atrankos palankias savybes, pavyzdžiui, didelį kūno dydį, puošnias plunksnas ar ragus, – sako Nicole Riddle iš Alabamos universiteto Birmingeme, JK. – Šios savybės yra brangios, be to, paprastai yra ir kitų „išlaidų“, susijusių su konkurencija dėl poravimosi galimybių – pavyzdžiui, kovos su kitais patinais.“
Šie veiksniai reiškia, kad individas turi mažiau išteklių, kuriuos gali investuoti į savo ilgalaikį išlikimą, sako ji.
Tai taip pat pasakytina apie paukščius, kurie poruojasi pagal poligaminę sistemą. „Apskritai tai taip pat gali paaiškinti, kodėl paukščių patinų pranašumas yra žymiai mažesnis nei žinduolių patelių pranašumas“, – sako Pau Carazo iš Valensijos universiteto Ispanijoje.
Jis teigia, kad žinduoliams tiek genetinis veiksnys, tiek seksualinės atrankos bruožai veikia ta pačia kryptimi, trumpindami patinų gyvenimo trukmę, o paukščiams šie veiksniai gali atsverti vienas kitą, nes patinai dažnai dalyvauja stiprioje seksualinėje atrankoje, o patelės patiria heterogamijos išlaidas.
J. Stärk ir jos kolegos taip pat nustatė, kad lytis, kuri daugiau investuoja į palikuonių auginimą, paprastai gyvena ilgiau. Žinduolių atveju tai dažniausiai yra patelės. Ilgaamžėse rūšyse, pavyzdžiui, žmonėse ar kituose primatuose, tai tikriausiai yra evoliuciškai naudinga, nes padeda patelėms išgyventi, kol jų palikuonys patys pasiekia lytinę brandą.
Tačiau pastebėta ir išimčių. „Plėšrieji paukščiai yra visiškai priešingi viskam, ką randame kitose rūšyse, – sako J. Stärk. – Patelės yra didesnės, ir dažnai būtent jos labiau rūpinasi teritorijos apsauga, bet vis tiek gyvena ilgiau.“ Kodėl taip yra, lieka paslaptis, sako ji.
P. Carazo teigia, kad zoologijos soduose gyvenančių gyvūnų populiacijose lyties skirtumai yra mažesni nei laukinių gyvūnų populiacijose – tikriausiai dėl to, kad nelaisvėje gyvenantys gyvūnai patiria mažiau aplinkos spaudimo – pavyzdžiui kovų, grobuonių ir ligų. Šis aplinkos kontrolės faktorius taip pat gali būti priežastis, kodėl žmonių lyties skirtumai gyvenimo trukmės atžvilgiu mažėja, nors jie greičiausiai niekada visiškai neišnyks.
„Tarp patinų ir patelių vis dar yra labai stipriai užkoduotų skirtumų – fiziologinių ir genetinių“, sako Colchero. – Kas žino, kur mus nuves medicinos mokslai, bet apskritai mes nesitikime, kad šie skirtumai visiškai išnyks.“
Tyrimas publikuotas žurnale „Science Advances“.
Parengta pagal „New Scientist“.