Ne tik laikas gydo: ko galima imtis, kad kaulai sugytų greičiau

Pirmos dienos, praleistos ant sofos, gali pasirodyti kaip maloni pertrauka, tačiau netrukus tampa akivaizdu – tai visai ne tos atostogos, apie kurias svajojome. Dėl prarastos nepriklausomybės ir diskomforto pradedate sau užduoti klausimą: ką galiu padaryti, kad kaulas sugytų greičiau? Laimei mūsų kaulai turi nuostabią savybę – jie sugeba sugyti patys, visgi mes šį procesą galime paspartinti. Nuo maisto lėkštėje iki šviesių minčių galvoje – mokslas rodo, kad kaulų gijimą lemia ne vien teisingai uždėtas gipsas.

Kaulų lūžių gijimas yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja daugybė organizmo veiksnių: augimo veiksniai, uždegiminiai citokinai, antioksidantai, kaulą ardančios (osteoklastų) ir kaulą formuojančios (osteoblastų) ląstelės, hormonai, aminorūgštys ir daugybė įvairių maistinių medžiagų. Lūžus kaului, mūsų organizmas pirmiausia izoliuoja pažeistą vietą, aprūpina ją gijimui reikalingomis medžiagomis ir pradeda formuoti naują kaulinį audinį.

Per kelias savaites šis audinys sutvirtėja, o dar maždaug metus kaulas yra pertvarkomas kol įgauna pradinę struktūrą. Vidutiniškai lūžusio kaulo gijimas trunka nuo 6 iki 12 savaičių, tačiau šis laikas priklauso nuo amžiaus, lūžio tipo ir sveikatos būklės. Vaikų kaulai gyja gerokai greičiau, vyresnio amžiaus žmonėms – lėčiau. Sergantiems gretutinėmis ligomis, pavyzdžiui, diabetu ar osteoporoze, gijimas dažnai užtrunka dar ilgiau, taip pat šiems pacientams yra padidėjusi lūžių gijimo komplikacijų rizika. Svarbi ir lūžio vieta bei tipas: mažesni kaulai gyja greičiau, didesni – lėčiau, paprasti lūžiai užgyja lengviau, o sudėtingi ar atviri reikalauja daugiau laiko. Vis dėlto yra veiksnių, kuriuos kaulų gijimo metu galime kontroliuoti patys, vienas svarbiausių – mūsų mityba.

Kiekvienas kaulo gijimo etapas reikalauja vis daugiau maistinių medžiagų, todėl gijimo laikotarpiu rekomenduojama padidinti suvartojamų kalorijų kiekį. Jei įprastai aktyviam suaugusiajam per dieną pakanka 2500 kalorijų, tai lovoje gulinčiam pacientui su keliais lūžiais gali prireikti net 6000 kalorijų per dieną! Jei šis poreikis nėra patenkinamas, gijimo procesas sutrinka. Subalansuota mityba tai tarsi statybinės medžiagos kaulams: kaip statydami namą rūpinamės kokybiškomis medžiagomis, taip ir stipriems kaulams būtini tinkami maisto elementai. Todėl kaulų gijimo laikotarpiu svarbu valgyti visavertį ir subalansuotą maistą.

Baltymai sudaro apie 30 proc. sausos kaulų masės. Galime įsivaizduoti, jog kaulas – tai baltyminė „kempinė“, ant kurios tvirtinasi įvairių mineralų kristalai, suteikiantys jam tvirtumo. Kaulo gijimui būtina naujų baltymų sintezė, o ji priklauso nuo pakankamo kiekio aminorūgščių (baltymų „statybinių blokų“), gaunamų iš maisto. Svarbiausi „statybiniai“ baltymų blokai tam tikri amino rūgščių tipai – lizinas, argininas, prolinas, glicinas, cisteinas ir glutaminas. Daugybė tyrimų rodo, kad net nedidelis papildomas apie 10–20 g baltymų suvartojimas (valgant daugiau kiaušinių, mėsos, žuvies, pieno produktų ar ankštinių) pagreitina kaulų gijimą.

Įvairūs mineralai sudaro maždaug 70 proc. likusios sausos kaulo masės. Kalcis ir fosforas – pagrindiniai mineralai, sudarantys kaulą, kurie formuodami hidroksiapatito kristalus užtikrina jo tankį, kietumą ir mechaninį tvirtumą. Kalcio gausu pieno produktuose, riešutuose, sėklose bei tamsiai žaliose lapinėse daržovėse, o fosforo – pieno produktuose, mėsoje, riešutuose, sėklose ir ankštiniuose augaluose. Nesuvartojus pakankamai šių elementų turinčio maisto, organizmas kalcį ir fosforą „pavogia“ iš kitų organizmo kaulų, taip juos susilpnindamas. Kaulų gijimui itin svarbūs ir kiti mineralai: magnis (stiprina kaulo struktūrą), cinkas (dalyvauja naujų baltymų sintezėje), mangano (dalyvauja kremzlės medžiagų apykaitoje) ir fluoro (gerina mineralizaciją).

Jei baltymai ir mineralai yra tarsi kaulo statybinės medžiagos, tai vitaminai – tarsi „katalizatoriai“, kurie palengvina daugybę biocheminių procesų ir lemia sklandų kaulo gijimą.

Vitaminas C labai svarbus „struktūrinio tinklo“ kolageno susidarymui ir mažina uždegimą – trūkstant jo lūžiai ilgiau gyja, o pakankamas kiekis pagreitina kaulo gijimą ir lemia tvirtesnio kaulo susiformavimą. Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose, juoduosiuose serbentuose, obuoliuose, kiviuose, paprikose ir kopūstuose.

Vitaminas D būtinas kalcio įsisavinimui: jo stoka silpnina kaulą, o tyrimai, atlikti su gyvūnų modeliais, rodo, kad D vitamino papildai gali pagreitinti kaulų gijimą, sumažinti skausmą bei komplikacijų riziką. Vitamino D daugiausiai gausite iš riebios žuvies, kiaušinių. Taip pat nepamirškite, kad saulės spinduliai skatina vitamino D sintezę jūsų odoje.

Vitaminas K padeda palaikyti kaulų tankį, nes riboja kaulą ardančių (osteoklastų) ląstelių aktyvumą. Be to, šis vitaminas veikia kaip kofermentas, leidžiantis sintetinti osteokalcino baltymą, kurio dėka kalcis gali prisijungti prie kaulo „kempinės‘ ir taip sutvirtinti (mineralizuoti) kaulinį audinį. Vitamino K gausu lapinėse daržovėse (špinatuose, kopūstuose, brokoliuose), kai kuriuose vaisiuose, aliejuose bei gyvūninės kilmės produktuose, pavyzdžiui, kiaušiniuose ir sūryje.

B grupės vitaminai (B6, folio rūgštis (B9) ir B12) padeda reguliuoti aminorūgšties homocisteino kiekį kraujyje. Jei šios aminorūgšties organizme per daug, ji jungiasi prie kauluose esančio kolageno ir trukdo naujo kaulo mineralizacijai, dėl to sumažėja kaulų tankis ir tvirtumas. Maisto produktai, turintys daug B grupės vitaminų, tokie kaip mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai, lapinės žaliosios daržovės, ankštiniai, citrusiniai vaisiai ir grūdai, gali padėti palaikyti tinkamą homocisteino apykaitą organizme.

Taigi tinkamai subalansavę savo lėkštės turinį ir padidinę suvartojamų kalorijų kiekį, galime reikšmingai prisidėti prie sklandesnės kaulų regeneracijos, audinių atsistatymo ir viso kūno bendros būklės pagerinimo. Tačiau yra situacijų, kai net ir kruopščiai sudėliota mityba ne visada užtikrina visų reikalingų medžiagų kiekį, todėl kyla klausimas – gal verta papildomai vartoti maisto papildus?

Jeigu esate jaunas žmogus, tikėtina, jog visų svarbių maistinių medžiagų gaunate valgydami subalansuotą mitybą. Tačiau vyresnio amžiaus žmonėms gali būti naudinga vartoti maisto papildus, ypač jeigu juos rekomendavo gydytojas. Visgi kartais jauno amžiaus ir subalansuotos mitybos gali nepakakti. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie netoleruoja tam tikrų maisto produktų, pavyzdžiui, laktozės, todėl jiems gali trūkti kalcio. Jei mažai būnate saulėje, tikėtina, kad jums trūks vitamino D – tai itin aktuali problema gyvenant Lietuvoje. Įvairių svarbių maistinių medžiagų prieinamumą gali apriboti ir pasirinktas gyvenimo būdas ar religiniai aspektai. Pavyzdžiui, veganizmas lemia tam tikrų kaulams reikalingų medžiagų, tokių kaip kalcis, vitaminas D ir B12, stygių, todėl šiems žmonėms gali vystytis osteoporozė, o kaulų gijimas gali būti lėtesnis.

Kolageno papildai gali pagerinti kaulų elastingumą ir stiprumą, taip pagreitindami gijimą. Gliukozaminas – labai palankus sąnariams, o Omega-3 riebalų rūgštys gali sumažinti uždegimą ir pagerinti kraujotaką lūžio vietoje.

Papildus rekomenduojama vartoti prieinamiausiose ir biologiniu požiūriu veikliausiose formose, pavyzdžiui: vitaminą D – cholekalciferolio (D3), kalcį – kalcio citrato ar kalcio karbonato formoje, kolageną – hidrolizuoto kolageno peptidų pavidalu.

Keli klinikiniai tyrimai rodo, kad įvairių papildų vartojimas lūžus kaulams sumažina komplikacijų riziką ir pagreitina jų gijimą. Vis dėlto, prieš vartojant papildus verta pasikonsultuoti su gydytoju, kadangi net ir pačios sveikiausios medžiagos, jei jų per daug, kartais gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

Druska, kofeinas ir saldūs gazuoti gėrimai apsunkina kaulų gijimą. Perteklinis natrio (kurio gausu valgomojoje druskoje) kiekis skatina kalcio pasišalimą su šlapimu, tačiau ir trūkumas nėra naudingas – organizmas pradeda išskirti natrį iš kaulų, sukeldamas jų demineralizaciją ir padidėjusią kaulų lūžių riziką. Kofeinas riboja kalcio įsisavinimą ir gali tiesiogiai paveikti kaulų ląsteles. Gazuoti gėrimai, ypač turintys fosforo rūgšties ir daug cukraus, trikdo mineralų balansą ir palaiko uždegimą. Taigi kaulų gijimo metu patartina vengti perteklinio druskos, kofeino ar saldintų gėrimų vartojimo.

Gijimas – energijai imlus procesas, intensyviai vykstantis miego metu. Miegant organizmas „tvarkosi“ pažeistas vietas, t. y., išskiria augimo hormonus, mažina uždegiminius procesus, reguliuoja kaulinių ląstelių veiklą bei atlieka kitus svarbius procesus. Miego trūkumas ir lėtinis stresas skatina streso hormono kortizolio išsiskyrimą, kuris slopina kaulų formavimąsi. Be to, miegas ir emocinė būklė veikia pagrindinių kaulų mineralų, tokių kaip kalcis, apykaitą. Tad jei norite, kad jūsų kaulai sugytų greičiau – atsipalaiduokite, skirkite laiko poilsiui ir leiskite sau ramiai išsimiegoti!

Pradinėse kaulo lūžio stadijose būtina pažeistos vietos ramybė, tačiau per ilgas nejudrumas gali sukelti kitų problemų. Ilgai nejudant prastėja kūno ar pažeistos vietos lankstumas, silpnėja raumenų ir sąnarių funkcija, gali pasireikšti raumenų atrofija (nykimas). Vos tik gydytojas leidžia verta pradėti lengvus judesius – pirštų, plaštakos, alkūnės ar pėdos mankštą, vaikščiojimą ar pratimus su kineziterapeutu. Net paprastas galūnės pakėlimas virš širdies lygio pagerina kraujotaką – tai itin svarbu ankstyvose kaulo gijimo stadijose.

Taip pat egzistuoja įdomus reiškinys krosedukacija – kuomet treniruojant vieną kūno pusę sustiprėja ir kita. Taigi, jeigu susižeidėte kūno apačia, treniruokite viršų, ir atvirkščiai. Visa tai stimuliuoja kaulo persitvarkymą, stiprina aplinkinius raumenis ir padeda greičiau atgauti mobilumą. Vis dėlto, pernelyg didelis entuziazmas sportuojant ir skubėjimas „atsigauti greičiau“ gali pakenkti – neapkraukite dar nesugijusios vietos ir visada laikykitės gydytojo nurodymų.

Žalingi įpročiai ir greitas, sėkmingas kaulų gijimas – nesuderinama kombinacija. Po kaulo lūžio rekomenduojama visiškai mesti rūkyti visam reabilitacijos laikotarpiui, kadangi rūkymas pažeidžia kraujagysles, riboja kraujotaką taip sumažindamas deguonies ir maisto medžiagų pasisavinimą. Rūkymas taip pat mažina ląstelių aktyvumą bei sulėtina kremzlės formavimosi fazę kaulo gijimo metu. Ne viena studija parodė, kad po kaulų lūžio operacijos rūkantiems pacientams komplikacijos pasitaiko dažniau, gijimas užtrunka net iki 62 proc. ilgiau, infekcijos išsivysto daugiau nei dvigubai dažniau, o kartais kaulai visai nesuauga. Taigi rekomenduojama visiškai mesti rūkyti visam reabilitacijos laikotarpiui, o sunkių lūžių atveju – bent keturioms savaitėms iki kaulo rekonstrukcinės operacijos.

Sunkumų kaului gyjant gali sukelti ir alkoholio vartojimas. Jis riboja kalcio pasisavinimą, sutrikdo kraujotaką bei slopina kaulų formavimąsi. Atlikti tyrimai rodo, kad alkoholį vartojantys pacientai po rekonstrukcinės kaulų operacijos patiria žymiai daugiau ankstyvųjų komplikacijų, ypač infekcijų. Todėl lūžio gijimo metu labai rekomenduojama visiškai atsisakyti perteklinio alkoholio vartojimo – tai puiki investicija į greitesnį sveikimą.

Kaulo lūžio metu pažeistų audinių ląstelės lūžio vietoje išskiria didelius kiekius uždegiminių prostaglandinų. Kilęs uždegimas sukelia skausmą, todėl žmogui natūraliai kyla noras jį malšinti. Visgi prostaglandinų sukeltas uždegimas yra ne tik natūralus, bet ir būtinas procesas, be kurio kaulų gijimas nebūtų toks veiksmingas. Daugelis įprastų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas, aspirinas ar meloksikamas) malšina skausmą ir uždegimą, tačiau kartu lėtina kaulų gijimą, todėl jų vartojimas lūžio sukeltam skausmui malšinti paprastai nerekomenduojamas.

Kita vertus, yra natūralių priemonių, kurios mažina uždegimo sukeltą skausmą ir tuo pačiu skatina kaulo gijimą. Vitaminas C, bioflavonoidai, tokie kaip kvercetinas ar hesperidinas, taip pat omega-3 riebalų rūgštys, padeda švelninti uždegiminius procesus ir spartina gijimą, netrikdydami kaulų gijimui reikalingų fermentų veikimo. Yra įrodyta, kad vartojant 500 mg vitamino C per dieną sumažėja kompleksinis regioninis skausmas lūžio vietoje. Tuo tarpu, gerai ištirtas flavonoidas kvercetinas veikia sinergiškai su vitaminu C ir gali sustiprinti skausmo malšinimą, todėl kartais jis vartojamas dar prieš operaciją. Tyrimai rodo, kad tai žymiai sumažina pooperacinį skausmą ir sumažina papildomo nuskausminimo poreikį.

 

Kartais kaulai negyja taip, kaip turėtų. Apie 2 proc. lūžių nesuauga, o kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, kaului lūžus vidurinėje dalyje, šis skaičius gali siekti net 20 proc. Jungtinėje Karalystėje nesugijusių lūžių dažnis yra apie 20 atvejų 100 000 gyventojų ir dažniausiai tai pasitaiko darbingo amžiaus vyrams. Tokiais atvejais gydytojai pasitelkia papildomas priemones – elektromagnetinius laukus, elektros sroves ar ultragarso terapiją, kurios skatina lūžusių ar sunkiai gyjančių kaulų atsistatymą.

Impulsinė elektromagnetinio lauko terapija naudojama lėtiniam skausmui ir uždegimui, susijusiam su raumenų ir kaulų sistema, gydyti. Elektromagnetinis laukas veikia ląstelių lygmenyje: skatina kaulinių ląstelių brendimą, mažina uždegiminių veiksnių raišką, gerina gyjančio kaulo naujų kraujagyslių susidarymą ir tokiu būdu skatina natūralius gijimo procesus. Siekiant dar geresnio rezultato tiriama ir kombinuotų magnetinių laukų terapija, kai vienu metu arba pakaitomis naudojami skirtingų tipų magnetiniai laukai (pvz., nuolatiniai, kintamieji, impulsiniai). Klinikinių duomenų apie tokios kombinuotos terapijos poveikį žmonėms labai mažai. Kaip rodo atlikti tyrimai su gyvūnais ir ląstelėmis kombinuoti elektromagnetiniai laukai dažnai turi stipresnį arba platesnį biologinį poveikį nei pavieniai, tačiau efektą sunku prognozuoti, taip pat ne visos kombinacijos yra naudingos.

Kaulų elektrinė stimuliacija – tai gydymo būdas, kai į lūžio vietą yra nukreipiama silpna elektros srovė, imituojanti natūralius elektrinius signalus, kurie kyla gyjant lūžiui. Galima neinvazinė stimuliacija – elektrodai dedami ant odos virš lūžio vietos. Pusiau invazinė – elektrodai kontaktuoja su kaulo paviršiumi (po operacijos). Implantuojama stimuliacija – naudojama itin sudėtingais atvejais, kai elektrodai įsiuvami į pažeistą vietą.

Elektrostimuliacija aktyvina kaulą formuojančias ląsteles (osteoblastus), skatina kalcio apykaitą, didina augimo veiksnių išsiskyrimą, gerina kolageno sintezę ir kaulo mineralizaciją. Trumpai tariant tai signalas ląstelėms aktyviau dirbti. Ši procedūra naudinga esant uždelstam kaulo gijimui arba visiško nesugijimo atvejais, kai yra ribota kraujotaka ar atliekama stuburo dalių sujungimo operacija, tačiau standartinių lūžių atvejais (kai gijimas vyksta įprastai) jos nauda nėra įrodyta, todėl rutiniškai nėra rekomenduojama.

Žemo intensyvumo pulsinė ultragarso terapija – tai neinvazinis, saugus, skausmo nekeliantis metodas, kuris jau daugiau nei 20 metų yra tiriamas ir jau sėkmingai taikomas tokiose šalyse, kaip JAV, Kanada, Japonija. Šiose šalyse ultragarso prietaisai naudojami ambulatoriškai – pacientas kiekvieną dieną pats prisitvirtina zondą prie lūžio vietos ir ~20 minučių ją veikia ultragarso bangomis. Lietuvoje žemo intensyvumo pulsinė ultragarso terapija yra taikoma klinikinėje praktikoje dažniausiai reabilitacijos periodu.

Procedūros metu į lūžio vietą nukreipiami ultragarso virpesiai, kurie sukuria mikromechaninį judėjimą – tarsi „molekulinį masažą“, kuris mažina uždegimą bei patinimus, gerina vietinę kraujotaką ir aktyvina kaulą formuojančias ląsteles (osteoblastus). Klinikiniai tyrimai rodo, kad žemo intensyvumo pulsinė ultragarso terapija sutrumpina kaulų gijimo laiką, ypač uždelsto gijimo atvejais.

Gijimo procesams reikia laiko, tačiau ne vien laikas gydo. Kiekvienas žmogus gali prisidėti prie efektyvesnio lūžusių kaulų gijimo – rinkdamasis tinkamą maistą, judėjimą, subalansuodamas poilsį ir atsisakydamas žalingų įpročių. Taigi, kaulo lūžį galima laikyti „galimybių langeliu“ – proga įgyvendinti mitybos ir gyvenimo būdo pokyčius, kurie sustiprins jūsų kūną ir pagerins bendrą savijautą.