Ilgą laiką buvo manoma, kad apsinuodijimas švinu yra išskirtinai šiuolaikinė problema, susijusi su industrializacija, netinkamomis kasybos praktikomis ir jo naudojimu kaip degalų priedo, kuris nuo devintojo dešimtmečio palaipsniui naikinamas.
Tai ypač pavojinga vaikams, nes daro įtaką jų fiziniam ir protiniam vystymuisi, tačiau suaugusiems taip pat gali sukelti įvairių sunkių fizinių ir psichologinių simptomų.
Renaudas Joannes-Boyau iš Pietų Kryžiaus universiteto Lismore, Australijoje, ir jo kolegos norėjo išsiaiškinti, ar mūsų senovės protėviai taip pat buvo veikiami švino.
Jie ištyrė 51 hominidų, tarp kurių buvo Australopithecus africanus, Paranthropus robustus, Gigantopithecus blacki, Homo neanderthalensis ir Homo sapiens, dantų fosilijas. Fosilijos buvo surinktos Australijoje, Pietryčių Azijoje, Kinijoje, Pietų Afrikoje ir Prancūzijoje.
Mokslininkai ieškojo švino pėdsakų dantyse naudodami lazerinę abliaciją, kuri atskleidžia švino juostas, kurias dantys įsisavino per ekspozicijos laikotarpius, kai hominidai dar augo. Ši ekspozicija galėjo būti susijusi su aplinkos šaltiniais – tokiais kaip užterštas vanduo, dirvožemis ar vulkaninė veikla.
R. Joannes-Boyau sako, kad komandą ypač nustebino švino kiekis Gigantopithecus blacki – milžiniško dydžio senovinio šiuolaikinių orangutangų giminaičio, gyvenusio dabartinėje Kinijoje, dantyse. „Jei šis švino kiekis būtų buvęs šiuolaikinio žmogaus organizme, sakyčiau, kad šis žmogus buvo labai paveiktas pramonės ar antropogeninės veiklos“, – sako mokslininkas.
Toliau komanda tyrė, ar yra kokių nors skirtumų tarp to, kaip šiuolaikiniai žmonės susidoroja su švinu, palyginti su neandertaliečiais. Naudodami laboratorijoje išaugintus smegenų modelius, vadinamus organoidais, jie tyrė neandertaliečių ir žmonių versijas geno, vadinamo NOVA1 – ir išbandė švino neurotoksinį poveikį organoidams.
„Matome, kad šiuolaikinis NOVA1 yra daug mažiau jautrus švino neurotoksiniam poveikiui“, – sako R. Joannes-Boyau.
Svarbiausia, kad organoidus su archajišku NOVA1 veikiant švinu, kitas genas, vadinamas FOXP2, buvo smarkiai sutrikdytas.
„Šie genai yra susiję su pažinimu, kalba ir socialine sanglauda, – sako R. Joannes-Boyau. – Be to, šiuolaikiniams žmonėms jis yra mažiau neurotoksiškas nei neandertaliečiams, o tai suteikė labai didelį pranašumą Homo sapiens – ir reiškia, kad švinas suvaidino svarbų vaidmenį mūsų evoliucijos kelyje.“
Tačiau Tanya Smith iš Griffitho universiteto Brisbane, Australijoje, nėra įsitikinusi dėl švino poveikio maste ir dėl to, ar organoidų tyrimai gali būti ekstrapoliuojami į evoliucinį pranašumą šiuolaikiniams žmonėms.
„Tai tikrai sudėtingas straipsnis, kuriame pateikiama keletas labai spekuliacinių teiginių, – sako T. Smith. – Nors man nėra staigmena, kad laukiniai primatai ir senovės homininai buvo natūraliai veikiami švinu, kaip mes paskelbėme keliuose straipsniuose per pastaruosius septynerius metus, ribotas fosilijų pasiskirstymas, skaičius ir tipas tiesiog neįrodo, kad žmonių protėviai per 2 milijonus metų buvo nuolat veikiami švinu.“
Tyrimas publikuotas žurnale „Science Advances“.
Parengta pagal „New Scientist“.