Fosilija, pavadinta Huayracursor jaguensis, yra dalinis triaso periode, buvusio maždaug prieš 230 milijonų metų, gyvenusio dinozauro skeletas. Gyvūnas buvo maždaug dviejų metrų ilgio ir svėrė apie 18 kilogramų.
Vėliau zauropodai – tokie kaip brontozaurai ir patagotitanai – tapo vienais didžiausių ilgakaklių gyvūnų, kada nors gyvenusių Žemėje, pasiekdami daugiau nei 35 metrų ilgį ir sverdami daugiau nei 70 tonų.
Iki neseniai buvo manoma, kad šių ilgakaklių žolėdžių dinozaurų, žinomų kaip zauropodomorfiniai, protėviai buvo maži, trumpakakliai ir galbūt visaėdžiai.
Kiti zauropodomorfiniai, gyvenę tuo pačiu metu kaip H. jaguensis, buvo daug mažesni – apie metro ilgio – ir neturėjo jokių požymių, kad jų kaklo kaulai būtų pailgėję, kaip matyti naujai atrastoje rūšyje. Paleontologai manė, kad tik po keleto milijonų metų zauropodomorfinių kūno masė žymiai padidėjo, o kaklai – pailgėjo.
Martíno Hechenleitnerio iš Argentinos nacionalinės mokslo ir technikos tyrimų tarybos ir jo kolegos atradimas H. jaguensis šiaurės vakarų Argentinoje keičia žinias apie tai, kaip šie dinozaurai įgijo ilgus kaklus.
„Huayracursorius šiek tiek prieštarauja šiai laipsniško perėjimo idėjai, nes jis gyveno kartu su savo mažais, proporcingai trumpesnio kaklo giminaičiais“, – sako M. Hechenleitneris.
Palyginti su savo amžininkais, šis dinozauras turėjo mažą kaukolę, tvirtas užpakalines galūnes, lieknus klubus ir trumpas priekines letenas su gana didelėmis, tvirtomis plaštakomis.
Tai rodo, kad padidėjęs kūno dydis ir kaklo pailgėjimas buvo akivaizdūs jau nuo jo giminės evoliucijos istorijos pradžios, sako mokslininkas.
„Huayracursorius ilgo kaklo ir didesnio kūno dydžio kilmę perkelia į pirmąjį dinozaurų pasirodymą fosiliniuose pėdsakuose, – sako jis. – Įdomu pagalvoti, kad milžiniški gyvūnai, siekę iki 40 metrų ilgio ir svėrę daugiau nei 30 tonų – tokie kaip Argentinosaurus ir Patagotitan – yra kilę iš giminės, kuri atsirado daugiau nei prieš 100 milijonų metų, ir kurios atstovai buvo vos daugiau nei metro ilgio ir svėrė tik 10–15 kilogramų.“
Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature“.
Parengta pagal „New Scientist“.