Šiomis dienomis, kai miestai plečiasi, o gyvenimo ritmas spartėja, žaliosios erdvės tampa ir prabanga ir būtinybe. Jos svarbios kalbant ne tik estetikos ar poilsio aspektais, bet ir dėl gyventojų fizinės bei psichologinės sveikatos ir apskritai bendros gyvenimo kokybės užtikrinimo. Norint užtikrinti žaliųjų erdvių prieinamumą gyventojams, miestai vis dažniau pasitelkia erdvinius duomenis ir geografines informacines sistemas (GIS), kurios padeda ne tik matyti esamą miesto erdvių išplanavimą, bet ir jų pasiekiamumą.
Kodėl žaliosios erdvės – ne tik miesto puošmena?
Žaliosios erdvės padeda mažinti oro taršą, sugeria triukšmą, reguliuoja oro temperatūrą, saugo biologinę įvairovę ir kt. Tyrimai rodo, kad žmonės, gyvenantys miesto dalyse, kur žaliosios erdvės pasiekiamos iki 300 metrų atstumu „susiduria su žymiai mažiau miego sunkumų“ – jų miego kokybė geresnė, ilgesnės miego valandos, mažiau streso. Deja, sparčiai urbanizuojantis miestams žaliųjų zonų išlaikymas ar plėtra tampa dar didesniu iššūkiu – infrastruktūra dažnai „suvalgo“ vietą, kuri galėtų būti žalia.
GIS ir erdviniai duomenys – miesto žaliųjų erdvių architektai
Vertinant, Lietuvos didmiesčių planavimą, vis svarbesnį vaidmenį atlieka geografinės informacinės sistemos (GIS). Ši technologija leidžia apjungti skirtingus erdvinius duomenis ar duomenų rinkinius – gyventojų tankį, miesto zonų plotus, kelių infrastruktūrą ir pan., taip pat jais operuoti ir gauti objektyvų vaizdą, kur žalumos trūksta labiausiai.
Pagal tarptautines rekomendacijas „visos žaliosios erdvės turi būti fiziškai pasiekiamos nedideliu atstumu nuo gyvenamųjų vietų, turėti aiškius ir saugius įėjimo taškus bei saugius ir patogius privažiavimus.“ Žaliųjų erdvių prieinamumas rekomenduojamas 5 minutės pėsčiomis arba 300 metrų spindulys nuo gyventojo gyvenamosios vietos.
Dėl plačiai išvystytos miesto infrastruktūros (pvz: greitkeliai) ar gamtinių objektų (pvz: upė) toks atstumas nėra pakankamai objektyvus, kadangi žalioji zona gali atrodyti arti, tačiau kelias iki jos keliaujant realiu gatvių tinklu ar pėsčiųjų takais gali išaugti du ar net daugiau kartų. GIS analizės ir erdvinių duomenų pagalba tokius atvejus pastebėti, vertinti ir spręsti tampa lengviau. Taip galima nustatyti, kurioms miesto dalims reikia naujų žaliųjų zonų ar geresnių jungčių prie jau esamų.
Tvarus miestų planavimas šiandien neįsivaizduojamas be duomenų analizės. Erdviniai duomenys ir GIS leidžia planuotojams priimti sprendimus, pagrįstus faktais, o ne vien vizualiniais įspūdžiais ar subjektyviais vertinimais. Jie padeda matyti miestą kaip sudėtingą, tarpusavyje susietą sistemą, kurioje žaliosios zonos yra būtina urbanistinės aplinkos dalis. Tai leidžia miestams plėstis darniai – išlaikant balansą tarp miesto infrastruktūros ir gamtos, o gyventojams suteikiant geresnes sąlygas sveikam ir kokybiškam gyvenimui.
Taigi, teisingas erdvinių duomenų naudojimas tampa vienu svarbiausių įrankių kuriant miestus, kurie ne tik plečiasi ir auga, bet ir kartu kvėpuoja su savo gyventojais.
Šaltiniai:
- Cecilia U. D. Stenfors, Johanna Stengard, Linda L. Magnusson Hanson ir kt. (2023). Green sleep: Immediate residential greenspace and access to larger green areas are associated with better sleep quality, in a longitudinal population-based cohort. Prieiga internete: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0013935123008770
- Pasaulio Sveikatos Organizacija (2016). Urban green spaces and health. Prieiga internete: https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/345751/WHO-EURO-2016–335243111-60341-eng.pdf?sequence=1&isAllowed=y
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (2023). Atskirųjų želdynų plotų normos. Prieiga internete: https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/gamtos-apsauga/saugomos-teritorijos-ir-krastovaizdis-zeldynai/zeldynai/atskiruju-zeldynu-plotu-normos/