Etuberosum augalai dažnai apibūdinami kaip panašūs į bulvių augalus, išskyrus vieną esminį skirtumą – jie neaugina krakmolingų gumbų, dėl kurių bulvės tapo vienu iš svarbiausių maisto produktų pasaulyje.
Sandra Knapp iš Londono Gamtos istorijos muziejaus ir jos kolegos tyrė trijų Solanum genties augalų grupių genetiką: Petota, kuriai priklauso 107 rūšys, įskaitant kultivuojamas bulves (Solanum tuberosum); pomidorų grupę, kuriai priklauso 17 rūšių; ir Etuberosum, kuriai priklauso trys rūšys. Šios trys linijos prieš maždaug 14 milijonų metų turėjo bendrą protėvį.
Komanda ištyrė 450 kultivuojamų ir 56 laukinių bulvių rūšių genomus - ir nustatė, kad kiekvienoje iš jų yra pastovus pomidorų ir Etuberosum genų mišinys.
Rezultatai rodo, kad bulvių linija kilo iš pomidorų ir Etuberosum grupių protėvių hibridizacijos, tikriausiai prieš maždaug 8 milijonus metų, dabartinėje Čilėje.
S. Knapp teigia, kad hibridizacija leido atsirasti naujoms genų kombinacijoms, sukuriant tokias naujoves kaip gumbų augimas. „Šis procesas lėmė genų perskirstymą taip, kad naujoji linija pradėjo auginti gumbus, leidžiant šių augalų populiacijai plisti į naujai susiformavusias šaltas ir sausas buveines kylančiuose Anduose“, – sako mokslininkė.
Tai rodo, kad hibridizacija yra „galinga jėga įvairovės evoliucijoje“, teigia ji.
„Iš tiesų, pomidorų ir bulvių dalys, kurias valgome, atrodo skirtingos, bet patys augalai yra gana panašūs, – sako S. Knapp. Ji atkreipia, kad ant bulvienojų kartais taip pat auga į pomidorus panašūs vaisiai, tik nevalgomi (ir taip, pagal botaninę klasifikaciją pomidorai yra ne daržovės, o būtent vaisiai).
Brettas Summerellas iš Sidnėjaus botanikos sodo Australijoje, kuris nedalyvavo tyrime, sako, kad naujasis darbas pateikia išsamius hibridizacijos ir vėlesnio rūšių išplitimo įrodymus – tai, ko trūko šiai augalų giminių grupei.
„Tyrimas taip pat pabrėžia, kaip svarbu saugoti laukines kultūrinių augalų giminingas rūšis, kad būtų galima geriau suprasti, kaip svarbūs kultūriniai augalai evoliucionavo ir kaip jie greičiausiai prisitaikys prie ateities iššūkių, – sako botanikas. - Daugeliui bulvių ir panašių rūšių giminingų augalų gresia buveinių sunaikinimas ir klimato kaitos poveikis.“
Tyrimas publikuotas žurnale „Cell“.
Parengta pagal „New Scientist“.