Tyrėjai apklausė 48 žmones, kurie turėjo apymirtinę patirtį (angl. near death experience, NDE), ir paklausė jų, ką jie matė savo paskutiniosiomis akimirkomis. Žmonių atsakymai atskleidė stulbinantį vizijų įvairovę.
Kai kurie dalyviai apibūdino matę dangaus būtybes – o vienas netgi pasakė, kad patyrė bauginančią kelionę į juodąją skylę. Kiti apibūdino didingas vizijas, kuriose buvo religinės figūros ir gilūs emociniai potyriai.
Pavyzdžiui, vienas dalyvis mokslininkams pasakojo: „Kairėje priešais mane buvo akmeniniai laiptai, o viršuje stovėjo Jėzus, apsirengęs balta mantija“ – o kitas pasakojo, kad „Dievas pasirodė kaip didžiulė šviesa tolumoje“. Tačiau kai kurių žmonių vizijos apie pomirtinį gyvenimą buvo kur kas fantastiškesnės, jose buvo keistų elementų, kurių niekur Biblijoje nerastume.
NDE yra intensyvios ir dažnai gyvenimą keičiančios patirtys, kurios įvyksta gyvybei pavojingose situacijose – pavyzdžiui, širdies sustojimo ar kvėpavimo nepakankamumo atveju. Apskaičiuota, kad apie 4–8 proc. visuomenės yra patyrę NDE. Tačiau, nepaisant to, kad tai yra gana dažnas reiškinys, mokslininkai sunkiai randa būdus, kaip sistemingai tirti tokias intensyvias ir asmenines patirtis.
Naujame tyrime, kuris šiuo metu dar laukia recenzavimo, mokslininkai bandė suskirstyti NDE į kategorijas, apklausdami žmones apie jų patirties „geometriją“. Stebėtina, bet šios apklausos parodė, kad žmonėms susiduriant su apymirtine patirtimi, nėra nutikę identiškų patirčių. Net žmonės, kurie matė religines figūras – pavyzdžiui, Dievą, Jėzų ir angelus – matė labai skirtingus dalykus.
Vienas dalyvis apibūdino, kaip „tapau šviesa“ ir „pamačiau Jėzų dešinėje, su barzda, apsirengusį mantija, kuris man rodė kelią iš ten“. Kitas dalyvis pasakojo, kad „Dievo jėga įėjo iš priekio į dešinę. Turėjau norą pakelti galvą, bet negalėjau arba jaučiau, kad neturėčiau to daryti.“
Tuo tarpu kitas dalyvis pateikė neįtikėtinai išsamų „angelo“, kuris atėjo jį aplankyti jo paskutinėmis akimirkomis, aprašymą. Jis sakė, kad būtybė turėjo „nuostabius baltus sparnus, neįtikėtinai išsamius ir vienas ant kito sluoksniuotus plunksnomis, o jo veidas buvo graikų dievo veidas, labai simetriškas ir su glotniais plaukais, kaip graikų statulose“.
Kalbėdama su „Daily Mail“, pagrindinė autorė dr. France Lerner iš Pekino matematikos mokslų ir taikomųjų mokslų instituto paaiškino, kaip mūsų kultūrinis fonas sudaro „pamatą“ NDE sukeliamoms haliucinacijoms. Tai galėtų paaiškinti, kodėl vienas dalyvis pranešė girdėjęs „vyrus, skaitančius Torą“, o ne matęs krikščionišką ikonografiją.
Kita vertus, daugelio žmonių NDE neturėjo jokio religinio turinio ir apėmė daugelį klasikinių artimos mirties požymių – tokius kaip ryškias šviesas ir ilgus tunelius. Vienas dalyvis apibūdino, kad buvo „apgaubtas organiniu tuneliu, kuris buvo visiškai juodas, bet turėjo vaivorykštės savybių“.
Kitas prisiminė, kad buvo milžiniško šviesos burbulo centre, nematė to burbulo krašto, jis jį visiškai apgaubė. „Galiu pasakyti, kad buvau jo dalis, šis šviesos burbulas buvo gražiausias, kokį kada nors mačiau“, – nurodė tyrimo dalyvis.
Keletuose įsimintinų pasakojimų kai kurie dalyviai netgi apibūdino susitikimus su artimaisiais, įskaitant tuos, kurie jau seniai buvo mirę. „Mačiau savo tetas Elizabeth ir Linnie, kai jos buvo jaunos moterys, aš jas pažinojau tik tada, kai jos buvo šešiasdešimt–septyniasdešimt metų“, – mokslininkams pasakojo vienas dalyvis.
Tačiau kai kurių dalyvių NDE buvo dar keistesni ir turėjo elementų, kurie labiau tiktų mokslinės fantastikos filmui nei religiniam tekstui. Pavyzdžiui, vienas asmuo prisiminė matęs juodąją skylę ir sakė: „Juodoji skylė iš tolo atrodo juoda. Šviesa buvo tokia ryški, kad buvo sunku matyti visas spalvas, bet jos vis tiek buvo ten.“
Kitas dalyvis turėjo dar neįprastesnį regėjimą – jis tyrėjams pasakojo, kad matė „matricą su daugybe tinklo taškų, kurie visi buvo sujungti tarpusavyje keliose dimensijose“. „Jaučiau, kad jei įeisiu į matricą, galėsiu keliauti bet kur visoje Visatoje, tiesiog apie tai pagalvojęs“, – nurodė jis.
Nors jų regėjimai buvo labai įvairūs, tyrėjai taip pat nustatė, kad šios patirtys pasireiškia keturiuose skirtinguose erdvės tipuose. Pirmasis, kurį jie vadina A formos, yra scenos, kuriose regos laukas yra siauras kūgis. Tyrėjai mano, kad tai gali būti susiję su sumažėjusiu kraujo patekimu į smegenis, dėl kurio sutrinka periferinis regėjimas ir atsiranda tunelinis regėjimas.
Tuo tarpu vadinamosios B formos ir C formos patirtys vyksta elipsės ar arkos formos srityse ir greičiausiai yra sukeltos laikino pusės regos lauko praradimo.
Paskutinis tipas, žinomas kaip C5 formos, pasireiškia visame 360 laipsnių „elipsės formos uždarame erdvės plote“.
Įdomu tai, kad mokslininkai nustatė, jog žmonės paprastai pereina nuo A formos prie C5 formos patirties, kai jų NDE progresuoja – o tai rodo, kad jos turi tą pačią fizinę priežastį.
Tyrėjai teigia, kad visos NDE yra sukeltos „sugriuvus“ regos ir kitų fizinių įvesties duomenų, kurie paprastai palaiko mūsų kūno vienybės jausmą, nuoseklumui. Dr. F. Lerner sako, kad NDE forma yra nulemiama to, kaip keičiasi mūsų regos laukas, kai smegenys pradeda išsijunginėti. Tačiau mokslininkės teigimu, svarbu tai, kad visa tai nereiškia, jog egzistuoja atskira siela arba kad mūsų sąmonė gali kažkaip palikti kūną.