„Skaičiai yra šokiruojantys“, – sako Jhuma Sadhukhan iš Sario universiteto Jungtinėje Karalystėje. Ji ir jos kolegos palygino keturių pripažintų skaičiuoklių duomenis su savo sukurta skaičiuokle.
Pavyzdžiui, tarkime, kad skrendate pirmąja klase iš Singapūro į Ciurichą lėktuvu „Boeing 777“. Tyrimo metu Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) ir Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) skrydžių skaičiuoklės nurodė, kad tai sukurtų apie 3000 kilogramų anglies dioksido. „Google Travel Impact Model“ (TIM) nurodė apie 5000 kg, o „MyClimate“ – apie 8000 kg. Tačiau pagal J. Sadhukhan ir jos kolegų sukurtą skrydžių emisijų skaičiuoklę, tikrasis skaičius yra daugiau nei 14 000 kg.
„Poveikis yra žymiai didesnis“, – sako komandos narys Eduardas Goeanas iš Sario universiteto ir Austrijoje įsikūrusios kurortų bendrovės „Therme Group“.
Nauja skaičiuoklė, pavadinta „Air Travel Passenger Dynamic Emissions Calculator“ (ATP-DEC), nuo esamų skaičiuoklių skiriasi dviem aspektais. Pirma, vietoj to, kad būtų daroma prielaida, jog skrydis vyksta idealiu maršrutu, jis naudoja ankstesnių skrydžių duomenis, kad apskaičiuotų labiausiai tikėtiną maršrutą, skrydžio trukmę ir laiką, praleistą riedant link pakilimo tako ir po nusileidimo, o taip pat tai, kiek lėktuvas bus užpildytas.
E. Goeanas teigia, kad skirtingai nuo kitų skaičiuoklių, šis skaičiuoklis yra dinamiškas, nes praeities skrydžių duomenys nuolat atnaujinami. Pavyzdžiui, dėl Rusijos karo su Ukraina daugelis skrydžių vyksta ilgesniais maršrutais, tačiau kaip teigia tyrėjai, kitos skrydžių skaičiuoklės į tai vis dar neatsižvelgia.
Antrasis pagrindinis skirtumas yra tas, kad ATP-DEC atsižvelgia į visus žinomus būdus, kaip skrydžiai gali paveikti klimatą, įskaitant kondensacinių pėdsakų, azoto oksidų ir vandens garų susidarymą. Pavyzdžiui, kondensacinis pėdsakas gali turėti didesnį šiltinamąjį poveikį nei CO2 iš orlaivių.
Kitos skrydžių skaičiuoklės šių veiksnių visai neatsižvelgia arba naudoja vidutinę vertę. „Jie nesikeičia priklausomai nuo lėktuvo, degalų sąlygų ar išorinių sąlygų“, – sako J. Sadhukhan. „Mūsų skaičiuoklė yra išsamesnė.“
E. Goeanas sako, kad komanda leis kitiems naudotis savo skaičiuokle, taip pat sukurs programėlę, kuri pasirodys kitų metų pradžioje. „Jei oro linijų bendrovė nori integruoti ATP-DEC, galime pradėti jau rytoj“, – sako jis. Tačiau reikiamų duomenų srautų nustatymas gali užtrukti savaites ar mėnesius.
Skrydžių emisijų skaičiuoklės kartais keleiviams siūlo galimybę savanoriškai sumokėti nedidelį mokestį, kad „kompensuotų“ savo emisijas. Tačiau kai kurie tyrimai parodė, kad daugelis kompensavimo schemų nevykdo savo pažadų.
ICAO atstovas spaudai nurodė, kad ICAO anglies dioksido emisijų skaičiuoklės metodika pateikta jos interneto svetainėje. „Skaičiuoklė nevertina orlaivių emisijų poveikio klimato kaitai naudojant spinduliavimo jėgos indeksą [matą, kuris atsižvelgia į ne CO2 dujas] ar kitus panašius daugiklius, nes mokslininkai dar nėra pasiekę konsensuso“, – teigiama jų pareiškime.
„TIM yra tiksli, skaidri ir nemokama priemonė, padedantis vartotojams rinktis mažiau teršiančius skrydžius“, – sako Dan Rutherford iš Tarptautinės švarios transporto tarybos, ne pelno siekiančios organizacijos, kuri konsultuoja „Google“ dėl CO2 skaičiuoklės tobulinimo. „Mes toliau tobuliname modelį, įtraukdami trumpalaikius klimato teršalus, pvz., kondensacinius pėdsakus, siekdami maksimaliai padidinti jo naudą skraidantiems žmonėms.“
„Mes vertiname šį tyrimą kaip vertingą indėlį į vykstančią diskusiją“, – sako Kai Landwehras iš „MyClimate“. Neaiškumai dėl, pavyzdžiui, kondensacinių pėdsakų poveikio klimato atšilimui reiškia, kad nė vienas metodas negali būti laikomas visiškai teisingu, tačiau, pasak K. Landwehro, naudojant geresnius ir naujesnius duomenis bus galima padidinti tikslumą. „Per artimiausius kelis mėnesius planuojame atnaujinti savo skaičiuoklę ir ketiname įtraukti į ją šio tyrimo metu išskirtas geriausias praktikas ir naujausias žinias“, – teigia jis.
Tyrimas publikuotas žurnale „Communications Earth & Environment“.
Parengta pagal „New Scientist“.