Mokslininkai nustatė, kad kietuose audiniuose – pavyzdžiui, kauluose ir dantyse, esantys svarbiausi reprodukciniai hormonai estrogenas, progesteronas ir testosteronas – egzistuoja net 1000 metų senumo skeletuose, kaip teigiama spalio 2 d. žurnale „Journal of Archaeological Science“ paskelbtame tyrime.
„Skeletuose ir dantyse radome „hormonų archyvą“, – sako tyrimo vadovė ir Šefildo universiteto šiaurės Anglijoje archeologė Aimée Barlow. – Tai pirmas kartas. Niekas anksčiau nėra aptikęs šių specifinių hormonų dantyse ar dantų akmenyse. Tai taip pat pirmas kartas, kai progesteronas buvo sėkmingai išmatuotas žmogaus kaulų audiniuose.“
Nėštumą senoviniuose žmogaus palaikuose nustatyti sunku, ir mokslininkai anksčiau manė, kad kietųjų audinių sudėtis yra tokia neorganinė, kad šie baltymai nebūtų išlikę – ar aptikti, sako A. Barlow.
Nepaisant to, ji nusprendė ištirti septynių moterų ir trijų vyrų skeletų, datuojamų nuo I iki XIX amžiaus, mėginius, naudodama fermentinės imunologinės analizės (ELISA) metodą. ELISA yra šiuolaikinė technika, naudojama peptidų ir baltymų molekulių – pvz., progesterono, kuris yra pagrindinė nėštumo biožymė, ir kurio lygis žymiai padidėja pirmuoju nėštumo trimestru bei išlieka visą nėštumą – aptikimui ir kiekybiniam įvertinimui.
Estrogeno ir testosterono lygis taip pat padidėja, nors ir ne tokiu pačiu mastu – o tai reiškia, kad, remiantis tyrimu, svarbu atsižvelgti ir į trijų hormonų tarpusavio santykį.
Tyrimai parodė, kad estrogenas, progesteronas ir testosteronas išmatuojami kauluose, dantų dentine, emalyje, apnašose ir šaknų mėginiuose. „Aukštas progesterono lygis dantų struktūrose ir apnašose, estrogeno buvimas kauluose ir testosterono trūkumas kietuosiuose audiniuose atitiko nėštumą mirties metu“, – rašo tyrimo autoriai.
Tai rodo ELISA metodo, skirto lytinių hormonų aptikimui žmogaus skeleto liekanose, siekiant ištirti praeities populiacijų reprodukcinę istoriją, įgyvendinamumą ir didelį potencialą, teigiama tyrime.
A. Barlow sako, kad įrodžius, jog skeletas gali išsaugoti hormonus, po daugelio metų tolesnių tyrimų mokslininkai galbūt galės nustatyti amžių, kuriuo moteris pirmą kartą pastojo, ar ji patyrė persileidimą ir kiek laiko praėjo tarp gimdymų, jei ji turėjo kelis vaikus.
„Tai bus ypač naudinga istoriniams laikotarpiams, apie kuriuos nėra rašytinių įrašų“, – teigia archeologė.
Pasak jos, reikia daugiau darbo, kad būtų visiškai išvystyta technika, taikoma senovės palaikams, įskaitant hormonų lygio skeleto audiniuose bazinės linijos nustatymą, atliekant daug didesnį tyrimą, į kurį taip pat būtų įtraukti gyvi asmenys su išsamiais medicininiais įrašais.
„Antra, mums reikia suprasti pagrindinius mokslinius principus. Mums reikia sužinoti, kaip šie hormonai įsisavinami ir saugomi šiuose skirtinguose audiniuose, – sako A. Barlow. – Be to, turime ištirti, kaip šie hormonai išlieka ir skaidosi (yra skaidomi) laikui bėgant skirtingose laidojimo aplinkose.“
Svarbūs atradimai
Londono Karalienės Marijos universiteto teismo medicinos mokslų profesorius Nikolasas Lemosas, kuris nedalyvavo tyrime, CNN sakė, kad „tai yra novatoriškas tyrimas, kuris pasiekė pasaulinę premjerą“. Jis pabrėžė, kad imties dydis buvo „labai mažas“ – nes tik dvi iš 10 mirusių moterų buvo nėščios – ir pridūrė, kad ELISA metodas reikalauja „tolesnių bandymų ir patvirtinimo“.
„Trumpai tariant, nors šie atradimai yra novatoriški, juos reikėtų vertinti kaip koncepcijos įrodymą, o ne kaip įprastą diagnostikos priemonę, – sako jis. – Bet nors darbas dar yra ankstyvoje stadijoje, jis yra reikšmingas žingsnis siekiant suprasti intymius, hormoninius gyvenimo ir mirties aspektus tolimame praeityje“.
Imperatoriškojo Londono koledžo endokrinologijos profesorius Alexanderis Comninosas, kuris nedalyvavo tyrime, sako, kad tyrimas yra įdomus. „Supratimas apie praeities reprodukcinius profilius gali suteikti įžvalgų apie tai, kaip jie galėjo keistis laikui bėgant, ir galbūt užuominų apie ateitį“, – teigia jis. – Be to, gebėjimas identifikuoti šiuos pagrindinius hormonus kauluose gali paskatinti tolesnius šiuolaikinius tyrimus kaulų srityje“.
Parengta pagal CNN.
